Žemės ūkio sektoriui neabejotinai tenka vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, Bendrijos ir Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tai iššūkis ir naujos galimybės visai maisto tiekimo grandinei bei kiekvienam iš mūsų, todėl reikės visų sąveikos, kad pasiektume bene ambicingiausius visų laikų tikslus – šią mintį pabrėžė daugelis pranešėjų virtualioje tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, į kurią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) pakvietė ūkininkus, gamybininkus, politikus, mokslininkus iš Lietuvos ir užsienio.
Į nuotolinę konferenciją prisijungė daugiau nei 500 dalyvių ir klausytojų iš 13-os užsienio šalių.
Konferenciją pradėjęs LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis teigė, kad žaliasis kursas išliks pagrindiniu kelrodžiu sprendžiant ateities žemės ūkio problemas. „Europos politikai artimiausioje perspektyvoje žemės ūkį mato tvarų, t. y. socialiai stabilų, ekonomiškai gyvybingą. Sutaria, kad jį reikia remti, tik atsiranda papildoma sąlyga – ūkininkauti reikia griežtai prisilaikant agroekologinių ir aplinkosaugos reikalavimų, o sprendžiant ūkio problemas, maksimaliai naudoti inovatyvius sprendimus“, – sakė LŽŪKT vadovas ir pridūrė, kad siekiant susitvarkyti su iššūkiais ir gauti naudos pirmiausia numatyta modifikuoti BŽŪP politiką. Pasak E. Makelio, kiekviena šalis turės pasitvirtinti strategiją, kurioje aiškiai būtų apsibrėžta, kaip vyks žinių ir inovacijų, paramos sistema, bendradarbiavimas tarp mokslo, žemdirbių ir konsultavimo. Ši sistema ES vadinama AKIS ir į ją dedama daug vilčių. LŽŪKT taip pat dalyvauja AKIS veikloje.
Į konferenciją prisijungęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkojo Konsultavimo tarnybai už konferencijos organizavimą pačiu laiku. „Tai lyg šviečiamasis mokslinis darbas paaiškinant, kas yra klimato kaita. Jos nesupratimas ir galvojimas, kad tai tik damoklo kardas, su kuriuo susiduriame įvykus stichinėms nelaimėms, yra vienas požiūris. Kitas – kai žinai, kokios to priežastys, kaip vyksta ŠESD mainai, kokią reikšmę turi dirvožemis ir augalai. Įsigilinus į procesus ir juos suprantant, daug kas paaiškėja: kaip reikės gyventi, kokios inovacijos turės atsirasti, o galbūt kai kurie tradiciniai gamybos būdai turi grįžti į žemės ūkio sektorių“, – sakė žemės ūkio ministras linkėdamas geros diskusijos.
Nors pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus poveikį gamtai ir jo veiklos pasekmes, o žemės ūkis pristatomas kaip vienas taršiausių sektorių Lietuvoje, vis tik taikant gamtai palankų ūkininkavimą tai gali būti ne tik problema, bet ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų – neišvengiamas judėjimas žaliuoju kursu yra ir galimybė. Ja pasinaudodami galime siekti pakeisti žemės ūkio sektorių, kad jis būtų palankus aplinkai, ekologiškas ir kuriantis didesnę pridėtinę vertę dabar ir ateityje. Svarbu, kad žaliųjų tikslų būtų galima siekti su šalies specifiką ir poreikius geriausiai atitinkančiu įrankių rinkiniu.
Tęsinys www.agroakademija.lt
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |