Naujienos

Žemės ūkio sektoriui neabejotinai tenka vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, Bendrijos ir Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos. Tai iššūkis ir naujos galimybės visai maisto tiekimo grandinei bei kiekvienam iš mūsų, todėl reikės visų sąveikos, kad pasiektume bene ambicingiausius visų laikų tikslus – šią mintį pabrėžė daugelis pranešėjų virtualioje tarptautinėje konferencijoje „Klimato kaita ir žemės ūkis – iššūkiai, patirtys ir sprendimai“, į kurią Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) pakvietė ūkininkus, gamybininkus, politikus, mokslininkus iš Lietuvos ir užsienio.

Į nuotolinę konferenciją prisijungė daugiau nei 500 dalyvių ir klausytojų iš 13-os užsienio šalių.

Konferenciją pradėjęs LŽŪKT direktorius dr. Edvardas Makelis teigė, kad žaliasis kursas išliks pagrindiniu kelrodžiu sprendžiant ateities žemės ūkio problemas. „Europos politikai artimiausioje perspektyvoje žemės ūkį mato tvarų, t. y. socialiai stabilų, ekonomiškai gyvybingą. Sutaria, kad jį reikia remti, tik atsiranda papildoma sąlyga – ūkininkauti reikia griežtai prisilaikant agroekologinių ir aplinkosaugos reikalavimų, o sprendžiant ūkio problemas, maksimaliai naudoti inovatyvius sprendimus“, – sakė LŽŪKT vadovas ir pridūrė, kad siekiant susitvarkyti su iššūkiais ir gauti naudos pirmiausia numatyta modifikuoti BŽŪP politiką. Pasak E. Makelio, kiekviena šalis turės pasitvirtinti strategiją, kurioje aiškiai būtų apsibrėžta, kaip vyks žinių ir inovacijų, paramos sistema, bendradarbiavimas tarp mokslo, žemdirbių ir konsultavimo. Ši sistema ES vadinama AKIS ir į ją dedama daug vilčių. LŽŪKT taip pat dalyvauja AKIS veikloje.

Į konferenciją prisijungęs žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkojo Konsultavimo tarnybai už konferencijos organizavimą pačiu laiku. „Tai lyg šviečiamasis mokslinis darbas paaiškinant, kas yra klimato kaita. Jos nesupratimas ir galvojimas, kad tai tik damoklo kardas, su kuriuo susiduriame įvykus stichinėms nelaimėms, yra vienas požiūris. Kitas – kai žinai, kokios to priežastys, kaip vyksta ŠESD mainai, kokią reikšmę turi dirvožemis ir augalai. Įsigilinus į procesus ir juos suprantant, daug kas paaiškėja: kaip reikės gyventi, kokios inovacijos turės atsirasti, o galbūt kai kurie tradiciniai gamybos būdai turi grįžti į žemės ūkio sektorių“, – sakė žemės ūkio ministras linkėdamas geros diskusijos.

Nors pastaruoju metu daug kalbama apie žmogaus poveikį gamtai ir jo veiklos pasekmes, o žemės ūkis pristatomas kaip vienas taršiausių sektorių Lietuvoje, vis tik taikant gamtai palankų ūkininkavimą tai gali būti ne tik problema, bet ir vienas iš pagrindinių šios problemos sprendimo būdų – neišvengiamas judėjimas žaliuoju kursu yra ir galimybė. Ja pasinaudodami galime siekti pakeisti žemės ūkio sektorių, kad jis būtų palankus aplinkai, ekologiškas ir kuriantis didesnę pridėtinę vertę dabar ir ateityje. Svarbu, kad žaliųjų tikslų būtų galima siekti su šalies specifiką ir poreikius geriausiai atitinkančiu įrankių rinkiniu.

Tęsinys www.agroakademija.lt