Naujienos
Kompleksinis požiūris į dirvožemį ir jo derlingumą
Dirvožemio derlingumo išlaikymas – opi viso pasaulio problema. Kasmet augant gyventojų skaičiui, reikia ir vis daugiau maisto, tad dirvožemis kaskart labiau alinamas. Jo derlingumą mažina sėjomainos nebuvimas, organinių medžiagų (humuso) mažėjimas, dirvožemio rūgštėjimas, nesubalansuotas tręšimas, vandens ir vėjo erozija, dirvožemio tarša kenksmingomis medžiagomis, dirvožemio tankėjimas ir gerų fizikinių savybių praradimas. Kaip jam padėti? Turėtume tai spręsti kompleksiškai.
Dirvožemis formuojasi labai lėtai, tad jį iš esmės galima laikyti neatsinaujinančiu gamtos ištekliu. Iš jo gauname maistą, biomasę ir žaliavas. Jis yra žmonijos veiklos ir kraštovaizdžio pagrindas, atlieka labai svarbias buveinės funkcijas. Jame kaupiasi, filtruojasi ir transformuojasi daugybė medžiagų, tokių kaip vanduo, maistinės medžiagos ir anglis.
Viena iš ūkinių veiklų, daranti įtaką dirvožemiui, – žemės ūkio produkcijos gamyba, kurios pagrindas yra dirvožemis. Sukultūrintas dirvožemis yra neužmirkęs, struktūringas, neutralios reakcijos (pH), su humusingu armens sluoksniu, išlygintas ir nepiktžolėtas. Kultūrinimo rezultatas – didėjantis dirvožemio derlingumas. Tai – gebėjimas aprūpinti augalus per visą jų augimo ir vystymosi laikotarpį reikalingais mitybos elementais, vandeniu ir oru, tai – pajėgumas duoti derlių (našumas).
