Naujienos

Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbų, kad Konsultavimo tarnyba dirba tik su itin dideliais ūkiais. Tai nėra tiesa. Įstaigai svarbūs visi ūkiai.

Konsultavimo tarnyba inicijavo viešą smulkiųjų ūkininkų apklausą. Joje kvietė dalyvauti ir smulkiuosius ūkius atstovaujančias organizacijas, ir joms nepriklausančius ūkininkus. Paaiškėjo įdomi situacija. Save smulkiaisiais nurodė respondentai, dirbantys vidutiniškai 70 ha ir auginantys 50 galvijų.. Nustebino tai, kad vienas respondentas nurodė esantis smulkus, kai jo dirbamas žemės plotas yra 600 ha. Taigi matome, kad patys ūkinkai nelabai tiksliai žino kokiai grupei priklauso.

Reikia pasakyti, kad Lietuvoje smulkaus ūkio dydis apskaičiuojamas pagal valdos ekonominį dydį (VED).

Vadovaujantis „Baltąja knyga“, smulkieji versliniai ūkiai yra tie, kurių produkcijos standartine verte išreikštas valdos ekonominis dydis ne mažesnis kaip 4  000  Eur ir ne didesnis kaip 7 999 Eur. Šio tipo ūkiai, gaudami pajamų iš savo veiklos, gali užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Jiems skiriamos tiesioginės ir kitos išmokos, tačiau pretenduoti į investicinę paramą jie turėtų įrodę ūkinės komercinės veiklos siekius ir plėtros perspektyvas per bendradarbiavimą, kooperuodamiesi arba gamindami aukštesnės pridėtinės vertės produkciją.

Jau dabar aišku, kad rugpjūtį bus renkamos paraiškos pagal KPP priemonę „Parama smulkiesiems ūkiams“. Šiuo etapu prioritetas bus teikiamas laikantiems 3–9 pienines karves. LŽŪKT  rajonų biurų konsultantai pasirengę patarti visais paramos įsisavinimo klausimais.

„Mūsų klientai labai skirtingi – dirbame su įvairaus dydžio ir veiklos pobūdžio ūkiais – nuo smulkių šeimos ūkių iki intensyvios gamybos. Stengiamės tobulėti kartu su savo klientais, siekiame kurti ir teikti tokias paslaugas, kad jos maksimaliai atlieptų ūkininkų poreikius. Mūsų konsultantai į ūkį žiūri, kaip į visumą, o ne atskirus veiklos procesus jame, tad galime ūkininkams padėti išspręsti kompleksines problemas, jų sprendimui pritraukti skirtingų specialybių konsultantus, optimizuoti išlaidas bei padidinti pelną,“ – apie Konsultavimo tarnybos veiklą sakė Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis.

Anot R. Petraičio, konsultavimo biurai, dirbantys visoje Lietuvoje, be kontaktinių konsultacijų ūkininkus kviečia dalyvauti mokymuose bei kursuose, kuriuose pristato aktualiausią žemės ūkio sektoriaus aktualijas – nuo mokestinių naujovių iki technologinių, kurios gali padėti spręsti ūkio produktyvumo problemas.

 „Viešojoje erdvėje pasigirsta kalbų, kad Konsultavimo tarnyba dirba tik su itin dideliais ūkiais. Norime pabrėžti, kad mūsų organizacijai svarbūs visi ūkiai, jų poreikis konsultacijoms bei paslaugoms. Mes neskirstome klientų į mažus ar didelius, visi mums vienodai svarbūs. Stengiamės identifikuoti kiekvieno klientų segmento poreikį ir suteikti maksimaliai naudingas konsultacijas. Šiuo metu teikiame daugiau kaip 50 skirtingų konsultavimo paslaugų, todėl iš tokio kiekio sau naudingas gali atsirinkti ir smulkūs ūkiai“, – sakė R. Petraitis.

Apibendrinus minėto tyrimo rezultatus ir identifikavus ūkininkų poreikius, smulkiems ir šeimos ūkiams LŽŪKT parengė informacinį leidinį, kuriame apstu informacijos, kur kreiptis dėl atitinkamų nemokamų konsultacijų ar aktualių mokymų.