Naujienos

Rugsėjo 28–29 d. Lietuvoje lankėsi Latvijos ūkininkų grupė. Svečiai bendravo su Konsultavimo tarnybos specialistais ir biurų konsultantais, vyko į ūkius. 

Latvijos konsultavimo tarnyba įgyvendina projektą, kurio metu šalies ūkininkai dalyvauja konsultantų organizuojamuose mokymuose ir gali aplankyti kurią nors Europos Sąjungos šalį, sužinoti, kaip pasirinktos šalies žemdirbių ūkiuose įgyvendinami aplinkosaugos reikalavimai, kaip ir kokias paslaugas žemdirbiams teikia konsultantai. Kaimyninės šalies ūkininkų grupė pasirinko aplankyti Lietuvą.

Akcentuotas paslaugų kompleksiškumas ir sąsajos su išorės registrais

Latvijos ūkininkai domėjosi Konsultavimo tarnybos teikiamomis paslaugomis, ypač apie dirvožemio tyrimus, taip pat bendradarbiavimu su Lietuvoje žemės ūkio duomenis įvairiuose registruose kaupiančiomis organizacijomis, aiškinosi, koks yra įstaigos konkurencinis pranašumas, klausė, ar Latvijos ūkininkai gali tapti Konsultavimo tarnybos klientais, kaip Konsultavimo tarnybos darbuotojai padeda spręsti ūkiuose kylančias problemas ir kt.

Plėtros padalinio vadovė Ilma Rimkevičienė  akcentavo, kad konkuruojant su komercinėmis organizacijomis Konsultavimo tarnybos pranašumas yra paslaugų kompleksiškumas. „Mes stengiamės akcentuoti kompleksiškumą. Visų sričių (buhalterinės apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, ekonomikos) ūkio  duomenys automatiškai suvaikšto konsultantams naudojant ūkio valdymo programą „e-GEBA“. Esame realizavę sąsają su išorės registrais, bankais. Jiems teikiame įvairias ataskaitas. Viskas suderinta su ūkininku, viskas automatizuota“, – sakė ji. Svečiai nuogąstavo, kad tokių tarpinstitucinių duomenų mainų labai stinga Latvijoje.

Paklausus, ar Konsultavimo tarnyba teoriškai gali teikti paslaugas užsieniečiams, I. Rimkevičienė atsakė, kad gali. Ypač, jei ūkis yra pasienyje su Lietuva.

Aptarti ūkiams keliami aplinkosaugos reikalavimai

Apie šalies ūkiams keliamus aplinkosaugos reikalavimus su svečiais bendravo Konsultavimo tarnybos augalininkystės ekspertė Kristina Narvidienė. Kalbėta apie tai, kokius sprendimus ūkininkai priima šiandien, kad galėtų pelningai ūkininkauti ateityje, kokių reikalavimų jau laikomasi, kuriose srityse sekasi sunkiau. Akcentuota, kad kol kas dar neaišku, kokie konkretūs aplinkosaugos reikalavimai bus priimti. Vyksta derinimas su Europos Komisija.

Pasak K. Narvidienės, didžiausios problemos, su kuriomis susiduria ūkininkai ir gali gauti nuobaudas, susiję su gyvulininkyste: nesuženklinti gyvuliai, pamesti įsagai, nesilaikoma mėšlo laikymo, tręšimo, įterpimo reikalavimų, srutos laistomos ant sniego. Taip pat pasitaiko netinkamo trąšų, pesticidų laikymo atvejų ir kt.

„Kad padėtų ūkininkams įgyvendinti reikalavimus, Konsultavimo tarnyba yra sukūrusi tris programas. Tai informacinę sistemą IKMIS, ūkio valdymo programą „e-GEBA“ ir Ūkio vertinimo programą, kur surašyti visi Lietuvoje taikomi reikalavimai. Su šia programa dirba kiekvienos srities specialistai: augalininkas, gyvulininkas ir darbų saugos specialistas. Patikros lapas sudaromas pagal ūkį. Specialistai detaliai pasižiūri kiekvieną punktą. Atradus neatitikimą, teikiamos rekomendacijos, kaip pašalinti, kad ūkininkai gautų visas jiems priklausančias išmokas“, – apie prevencines priemones klientams kalbėjo K. Narvidienė.

Augalininkystės ekspertė sakė, kad kol kas Lietuvoje sunkiai įgyvendinami žalininmo reikalavimai, kuriuos sudaro pasėlių įvairinimas, daugiamečių pievų išlaikymas ir ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių išlaikymas. Daugiamečių pievų išlaikymas – problema ir Latvijoje. Mažėjant gyvulininkystės ūkių, sunku išlaikyti šaliai nurodytą daugiamečių pievų plotą.

Dabar rengiamas naujas strateginis planas, bus numatytos naujos paramos priemonės ūkininkams. Pasak K. Narvidienės, tikrai bus privalomi geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės, taip pat ūkio valdymo reikalavimai. Tik jie bus šiek tiek kitokie, nei dabar. Kol kas dar nepatvirtinti. Jau žinoma, kad alternatyvi priemonė bus ekoschemos. Ūkininkai galės pasirinkti dalyvauti ar ne. Taip pat bus gyvūnų gerovės priemonė, tik dar labai daug diskusijų, kam ji bus skirta.

Latviai domėjosi, kokį  procentą Lietuvoje sudaro ekologiniai ūkiai. K. Narvidienė atsakė, kad siekis yra15 proc., dabar yra apie 10 proc. „Pagal naują reglamentą ekologiniams ūkiams labai sugriežtėja reikalavimai. Sunkiai tikėtina, kad jų skaičius padidės“, – komentavo specialistė.  

Svečiai klausė, ar konsultantai rengia tręšimo planus ekologiniams ūkiams. K. Narvidienė atsakė, kad nėra skirtumo, kokiam ūkiui rengsi tręšimo planus, nes jie rengiami pagal dirvožemio tyrimus. Tręšimo plano rengimo programa parengta pagal mokslininkų rekomendacijas.  

Lankytasi ūkiuose

Latvijos ūkininkai aplankė Konsultavimo tarnybos klientų ūkininkų Vytauto Židonio, Sauliaus Račkausko, Romos Mačienės, Jono Kimino ūkius Pasvalio, Panevėžio, Šiaulių, Akmenės rajonuose. Su svečiais bendravo rajonų biurų konsultantės Eglė Baltrūnienė, Asta Varanauskienė, Ramutė Stagniūnienė, Asta Kiminienė.

J. D. Abarienės nuotraukose su Latvijos ūkininkais bendrauja augalininkystės ekspertė K. Narvidienė ir Plėtros padalinio vadovė  I. Rimkevičienė.

LŽŪKT informacija