Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos mokymo centre „Agroakademija“ susitikę Lietuvos ir Ukrainos žemės ūkio tarybų nariai, ūkininkai, LR Seimo ir kitų žemės ūkio srities institucijų atstovai diskutavo dėl ukrainietiškų grūdų eksporto per Lietuvą. Konsultavimo tarnybai atstovavo direktorius Saulius Cironka ir jo pavaduotojas Rimtautas Petraitis.
Ukrainos žemės ūkio tarybos pirmininkas Andrėjus Dykunas ir jos nariai, ūkininkai Keisas Huizinga ir Sergejus Šarapovas, ieškodami galimybių, kaip per Lietuvą eksportuoti ukrainietiškus grūdus, susitiko su Lietuvos žemės ūkio tarybos nariais. Akcentuota, kad ukrainiečiams svarbu gauti Lietuvos žemdirbių pritarimą.
Apibendrindamas susitikimo diskusiją, Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas, ūkininkas Ignas Hofmanas sakė, kad pokalbis buvo draugiškas ir atviras. „Išklausėme ukrainiečių lūkesčius. Aptarėme galimas rizikas, kad ir mūsų žemdirbiai nenukentėtų, ir ukrainiečiams galėtume padėti“,– sakė I. Hofmanas.
Diskusijos akcentas buvo – grūdų tranzitas. Pasak I. Hofmano, Lietuva mažai ką lemia. Pozicija turėtų būti bendra – Europos Sąjungos. Reikia ir vyriausybių įsikišimo, koordinuoto susitarimo tarp kelių šalių. Iš Ukrainos į ES įvažiuojama Lenkijos pasienyje, todėl pirmiausia turi būti koordinuojama su lenkais, nes jie turės užtikrinti šitų grūdų įvežimą į ES teritoriją.
Grūdų tranzitui neprieštaraujama
„Lietuvos žemdirbiai iš principo neprieštarauja grūdų iš Ukrainos tranzitui, tik keliamos tam tikros sąlygos. Net patys ukrainiečiai apie tai kalba ir akcentuoja, kad grūdai keliautų tik tranzitu, užplombuotu autotransportu ar geležinkeliu ir būtų atskirai kraunami, kad tranzitą griežtai kontroliuotų tarnybos ir nebūtų sutrukdyta šalies ūkių grūdų judėjimui, krovai. Kaip tik dabar Klaipėdoj nenaudojamas kalio chlorido trąšų terminalas, kurį galima būtų panaudoti“, – sąlygas ir galimybes komentavo Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas.
Taigi Lietuvos ūkininkai supranta, kad reikia padėti išvežti grūdus iš Ukrainos, tik jų sąlygos turi būti išgirstos, o ukrainiečiai akcentavo sutinkantys su sąlygomis ir suprantantys, kad Lietuvoje grūdai auginami pagal kitus reikalavimus, standartą nei Ukrainoje.
Verta susimąstyti
Susitikime dalyvavęs, į ūkius ukrainiečius lydėjęs ir daug su jais bendravęs ūkininkas Zigmas Aleksandravičius jautriai apibūdino situaciją: „Kai pamatai verkiančius vyrus ir išgirsti, kokiomis sąlygomis jie dabar gyvena, kai vietoje akmenų kalnai sukrauti minų, kalbėti yra labai sudėtinga. Aišku, kiekvienas išsakėme savo nuomonę, bet visais atvejais nuo mūsų mažai kas priklauso. Vis tiek spręs valdžios, o jos kartais yra sunkiai nuspėjamos. Priimdamos sprendimus retai vadovaujasi gyvenimiška logika ir patirtimi. Gera buvo diena. Ji priverčia susimąstyti, kad mes esame labai laimingi, jog viso šito nėra pas mus. Dar didesnis noras kyla tiems žmonėms padėti, kad išgyventų ir ištvertų tai, kas jiems dabar lemta. Labai gerai būtų, kad ir valdžios suprastų, ypač ES valdžia“.
Autorė Jolanta Dalia Abarienė
Erikos Mankutės ir Jolantos Dalios Abarienės nuotraukos
© 2025 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |