Naujienos

LŽŪKT gyvulininkystės specialistai ir konsultantai lankėsi Palenkės pieno ūkiuose. Drauge su ūkininkais aptarė ūkininkaujant naudojamas technologijas, diskutavo ūkio gamybos ir valdymo klausimais. 

LŽŪKT konsultantai nuolat tobulina kvalifikaciją – dalyvauja seminaruose, konferencijose, vyksta į komandiruotes. Gyvulininkystės specialistų ir konsultantų komandiruotės tikslas buvo susipažinti su technologinėmis naujovėmis Lenkijos gyvulininkystės ūkiuose.

Melžimo robotų Palenkės vaivadijoje tik du. Čia koncentruojasi daugiausia šeimos ūkių, kurie visus darbus stengiasi atlikti patys, taip pigindami pieno savikainą. Daug dėmesio skiriama pašarų kokybei. Siekdami mažinti amoniako patekimą į aplinką, ūkininkai investuoja į mėšlo tvarkymo techniką.

Pasak Lenkijos pieno ūkių šeimininkų, šiuo metu jiems taip pat nelengvas laikotarpis. Ypatingai dėl pieno kainų, nors už pabrangusias trąšas, pašarus skiriama kompensacija - apie trečdalis kainos.

Kaip ūkininkaujama?

Pirmame ūkyje dirbamos žemės apie 120 ha. Nuosavos apie 80 ha, kita nuomojama. Auginami javai, kukurūzai, yra daugiamečių pievų.

Ūkininkas laiko 60 melžiamų karvių. Produktyvumas iš vienos karvės yra apie 9000 kg per metus. Už pieną gauna apie 40 euro centų. Karves sėklina seksuota bulių sperma. Telyčias augina savo bandos pakaitai. Atsirenka gerinančius pieno produktyvumą bulius. 

Gyvuliai šeriami koncentruotais pašarais, saladinu, kukurūzų silosu, šienainiu. Prie tvarto yra tranšėjos, kuriose laikomi pašarai žiemai, taip pat žoliniai pašarai ruošiami kaupuose.

Skysto mėšlo rezervuaras dengtas, ateityje planuoja statyti dujų generatorių. Siekdamas sumažinti amoniako išsiskyrimą į aplinką, šiais metais ūkininkas pirko srutvežį su srutų įterpimu į dirvą.  

Ūkininko žmona dalyvauja priemonėje ,,Bendradarbiavimas‘‘, kur susikooperavę penki ūkininkai tiesiogiai parduoda žemės ūkio ir bičių produktus: moliūgus, saldžiuosius kukurūzus, bulves, braškes, medų.

Antrasis ūkis buvo mišrus. Jame laikoma apie 80 melžiamų karvių ir prieauglis. 1978-1979 m. ūkyje buvo pastatyta viena geriausių tuo metu fermų, po 30 metų pastatė antrą. Tai šeimos ūkis. Dirba tėvas, sūnus ir samdo vieną darbuotoją. Augina apie 30 ha kukurūzų. Darbams atlikti, pašarams gaminti kooperuojasi su draugu, dalinasi technika.

Žoliniai pašarai dedami į kaupus, turi siloso suspaudiklį, kuris gerai prispaudžia kaupo kraštus.

Roboto statyti ūkininkas nesiruošia, nes mano, kad pieno kaina per žema.

Veršeliai laikomi atskirai gardeliuose, lauke. Turi ir kilnojamus mobilius gardelius. 

Parengta pagal komandiruotės ataskaitą.