Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Nacionalinės priežiūros tarybos posėdyje apžvelgta Konsultavimo tarnybos 2020 m. veikla ir 2021 m. keliami tikslai, darbas su smulkiais ūkininkais, diskutuota apie bendradarbiavimo su Nacionalinės priežiūros tarybos nariais plėtros galimybes. 

LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis apžvelgė, kaip Konsultavimo tarnybai sekėsi pasiekti 2020 m. planuotus tikslus: gautos pajamos iš paslaugų klientams – 101,7 proc., projektų lėšos buvo mažesnės nei planuota, todėl bendras finansinis rezultatas iš visų šaltinių – 96,5 proc. Konsultavimo tarnyba taip pat siekia klientų pasitenkinimo, darbuotojų įsitraukimo, teigiamo finansinis rezultato.

Direktorius pristatė informacijos sklaidos kanalus ir rezultatus – apie 80 tūkst. unikalių vartotojų skaito Konsultavimo tarnybos rengiamą informaciją redakcijos „Mano ūkis“ leidiniuose, interneto svetainėje www.lzukt.lt, žemės ūkio portale www.agroakademija.lt, naujienlaiškiuose, feisbuko profilyje.

Klientai vis daugiau naudojasi nuotolinėmis paslaugomis. Užsiregistravę į informacinę sistemą IKMIS, dalyvauja mokymuose, stebi pasėlių situaciją, meteorologinių stotelių duomenis ir kt. informaciją, reikalinga efektyviam ūkininkavimui, aplinkosauginiams reikalavimams įgyvendinti. Planuojama, kad 2022 m. šioje sistemoje bus informacija (skaičiuoklės ir kiti įrankiai), reikalinga įgyvendinti Geros ūkininkavimo praktikos kodekso reikalavimus.

Konsultavimo tarnybos kontaktinėmis  paslaugomis 2020 m. pasinaudojo per 10 tūkstančių klientų. Jų apklausa parodė, kad 90,4 proc. patenkinti bendradarbiavimu su LŽŪKT. Siekiant išlaikyti esamus klientus, pradėta diegti klientų lojalumo programa.

E. Makelis akcentavo įgyvendinamų projektų (nacionalinių, ES lėšomis finansuojamų, tarptautinių) svarbą klientams ir Konsultavimo tarnybai. Jų pagalba yra kuriamos, tobulinamos (skaitmenizuojamos) paslaugos, išbandomos naujovės ūkininkų ūkiuose parodomųjų bandymų metu, organizuojama diskusijų grupių veikla. 

LŽŪKT struktūra leidžia tinkamai vykdyti reikalingas funkcijas. Didelį vaidmenį vaidina Darbo taryba, savo vaidmenį atlieka Etikos komitetas ir kiti struktūriniai vienetai. LŽŪKT darbuotojų darbo stažas – 11metų, jų mokymas 2020 m. buvo skirta vidutiniškai 65 valandos.

Kalbėdamas apie 2021 m. tikslus, E. Makelis akcentavo, kad žaliasis kursas – labai ambicinga politika. Ne mažiau svarbu, kokiu būdu ji bus įgyvendinama. Tikslusis ūkininkavimas yra vienas iš instrumentų, leidžiančių pasiekti politikos tikslus. Konsultavimo tarnyba tobulina paslaugas, plečia veiklą šioje srityje.

LŽŪKT yra EUFRAS narė. Ši narystė labai naudinga – matoma Europos šalių konsultavimo įstaigų pažanga, metodai, įrankiai, reikalingi konsultavimo veiklai plėsti. 

Veiklos plėtra dirbant su smulkiais ūkininkais

Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis pranešime akcentavo Konsultavimo tarnybos darbą su smulkiais ūkiais. Didžioji dalis Konsultavimo tarnybos klientų 2016–2020 m. yra ūkiai iki 50 ha (apie 3000), antra pagal dydį yra 51–100 ha ūkių grupė (apie 2000), trečia – 100–200 ha (apie 1000) ir t. t. Mažieji ūkiai auga, papildo ir atnaujina didesnių ūkių segmentą.

Valstybės mastu nėra aišku, koks yra smulkus ūkis. Konsultavimo tarnyba priėmė nuostatą, kad smulkus ūkis yra iki 15000 VED, jis gamina žemės ūkio produkciją, planuoja plėtrą. Tai yra labai svarbus segmentas ir nacionaliniuose, ir ES BŽŪP tiksluose. Tokiems ūkiams skiriama parama veiklai palaikyti ir vystyti. Rinkoje smulkių ūkių yra apie 30000 (nuo 4 tūkst. iki 15 tūkst. EUR VED). Tokie ūkiai Konsultavimo tarnyboje dažniausiai naudojasi verslo ekonomikos, buhalterinės apskaitos, mokymų, mažiau – technologinėmis paslaugomis. Ypač daug smulkių klientų yra įtraukiami į projektų veiklą, dalį konsultavimo paslaugų jie gauna nemokamai.

Siekiant geriau prisitaikyti prie smulkių ūkių poreikių, elektroninėmis   priemonėmis buvo atlikta apklausa. Ją atlikti padėjo ir LŪS. Iš apklausos paaiškėjo, kad smulkūs ūkiai labiausiai domisi paramos priemonėmis, finansų valdymu, technologijomis, nes 75 proc. apklaustųjų planuoja plėsti ūkius. Jiems aktualūs ir kiti klausimai: aplinkosauga, inžinerija, rinkodara, maisto sauga ir t. t.

Atsižvelgdami į apklausos rezultatus Konsultavimo tarnyba parengė veiksmų ir komunikavimo planą, kuriuos įgyvendindami stiprina ryšį su smulkiais ūkiais ir savo paslaugomis padeda jiems augti.

Patarimai ir siūlymai siekiant bendro tikslo

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad mažėjant nacionaliniam žemdirbių konsultavimui skirtam finansavimui, mažėja ir smulkių ūkių galimybės pasiekti žinias. Jis akcentavo, kad Konsultavimo tarnyba galėtų aktyviau dalyvauti strateginio plano rengimo procese.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė pasiūlė  analizuojant klientų segmentus, palyginti jų skaičių su esančiu rinkoje, taip bus aiškiau suprasti, kokį procentą rinkoje esančių klientų konsultuojate. Ji akcentavo, kad ŽŪM svarbu bendradarbiauti su Konsultavimo tarnyba vystant ŽŪŽIS ir siekiant žemės ūkio politikos tikslų įgyvendinimo, taip pat kompetencinės pagalbos, kuomet sprendžiami specifiniai klausimai.

LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys rekomendavo Konsultavimo tarnybai išlaikyti balansą tarp smulkių ir stambių ūkių konsultavimo. Pasak jo, ūkininkams iš konsultantų reikia žinių, patarimų, kaip įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimus. Svarbūs ir patarimai dėl skaitmenizacijos, nes šioje srityje daug naujovių.

Ažytėnų žemės ūkio bendrovės pirmininkas Šarūnas Šiušė siūlė Konsultavimo tarnybai įkurti „smegenų centrą“, kuris patartų žemės ūkio politikos formavimo klausimais ŽŪM priimant strateginius sprendimus.

Įžvalgas išsakė ŽŪM Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius. Anot jo, konsultavimo sistema turi nešti pridėtinę vertę sektoriui.  „Apklausoje išryškėjo, kad smulkūs ūkininkai siekia paramos ir finansų paslaugų, mažesnė dalis – technologinių žinių. Signalas neramina, nes finansinė parama be žinių, niekur nenuves. Tiesioginis vartotojas, klientas orientuojasi į finansines paslaugas, bet technologinių paslaugų nauda neįvertinama. Mano požiūriu IKMIS sistemos sukūrimas ir panaudojimas bei darbai dėl dirvožemio derlingumo išsaugojimo – patys didžiausi Konsultavimo tarnybos pasiekimai, tačiau klimato kaita, energetinis efektyvumas, dar laukiantys iššūkiai ir galimybės. Konsultantas ir jo kompetencijos yra didžiulė vertybė, svarbu, kad į jo kompetencijas būtų integruotas žemės ūkio politikos tikslų supratimas. Šios žinios neturi būti vystomos vien tik įstaigos centre“.

ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė išsakė nuomonę, kad palaikyti betarpišką ryšį su LŽŪKT specialistais, ypač finansų srityje, yra labai naudinga. „Labai laukiame analitikos projekto rezultatų, kad gautume integruotus duomenis, darytume jų pagrindu įžvalgas. Svarbu žiūrėti į ateitį, kad BŽŪP ir teisės aktų reikalavimai gultų į klientų paraiškas, projektus, jie sparčiau pereitų prie pažangesnių technologijų. Darbą šia kryptimi būtina akcentuoti visais lygmenimis. Taip pat politiškai svarbu apibrėžti, koks yra smulkus ūkininkas. Prekinės produkcijos negaminantis subjektas irgi įtraukiamas į statistiką, jų matome šimtus tūkstančių. Ar tikrai taip turi būti? Mokestinės lengvatos, jų peržiūra suponuoja, kad pribrendo žingsniai šioje srityje“,– sakė R. Mininienė.

Pasak ŽŪB „Ginkūnų agrofirma“ vadovo Arūno Grubliauskio, Konsultavimo tarnyba yra stipri organizacija, tiksliojo ūkininkavimo paslaugos labai reikalingos. bendrovė naudojasi dirvožemio tyrimų, tręšimo planų rengimo, gyvulininkystės laboratorijos paslaugomis. Pasak jo, žemdirbiai nerimauja, kaip bus formuluojami žaliojo kurso uždaviniai, kaip jie bus suprasti ir diegiami. Konsultavimo tarnyba neturi būti tiktai rinkoje siūlanti paslaugas įstaiga, parama žemdirbiams gauti aukštos kompetencijos konsultacijas, labai reikalinga.

 „Ūkininkų atsiliepimuose girdžiu, kad jūs sąžiningai ir dorai atliekate darbus. Jie kartais pasako, kad paslaugos brangios, o pasigilinus –  kompetentingi, išbaigti darbai ir negali būti pigūs. O jeigu iškyla problemų, nesutarimų, matau, kad jūs sprendžiate operatyviai, neskriausdami nei vienos šalies. Šiandieną sunku apibrėžti, koks yra smulkus ūkininkas, diskusiją šiuo klausimu turėtume pratęsti ŽŪM“, – mintimis dalijosi Nacionalinės priežiūros tarybos pirmininkė, LŪS Ignalinos skyriaus pirmininkė Marijona Lukaševičienė.

Atsakydamas į diskusijų dalyvių komentarus, LŽŪKT direktorius E. Makelis teigė, kad mažėjant viešųjų finansų, LŽŪKT indėlis į vystančias sritis labai ribotas, nėra laisvų kūrybinių darbuotojų, kuriems algos, kaip švietimo sistemoje, būtų mokamos iš atskiro finansavimo. Keliami klimato kaitos, CO₂ taršos mažinimo tikslai ir analizuojama AKIS sistema – matomi akivaizdūs prieštaravimai. „Kokį vaidmenį čia vaidina komercinės kompanijos? Ar gali būti šioje sistemoje jų vaidmuo skleisti tokio pobūdžio informaciją? Pirminis komercinės kompanijos tikslas yra komercinis interesas, pelnas. Mes turime būti budrūs, jų lobistai veikia. Naujas fenomenas – asociacijos taip pat nori konsultuoti savo narius, pasinaudoję viešaisiais finansais. Gal geriau tada skirti lėšų krepšelį žemdirbiams, o jie pasirinks paslaugų teikėjus. Viešųjų lėšų barstymas, turint neaiškius tikslus, negalimas. Mes taip pat neapimame visų sričių, neturime visų kompetencijų, o tas, kurias turime, stipriname ir siekiam maksimumo. Inovacijų paramos tarnyba kol kas palaikoma mūsų pačių lėšomis, tai ilgai nesitęs. Galime dirbti klimato kaitos, skaitmenizavimo, aplinkosaugos, ypač dirvožemio klausimų srityse, bet viešieji finansai turi būti, jie labai svarbūs“,– akcentavo E. Makelis.

Paslaugų teikimo ir pardavimo padalinio vadovas Saulius Cironka apibendrino, kad visi pasisakiusieji mato žemdirbių konsultavimo svarbą, jos vaidmenį pateikiant įžvalgas ŽŪM, lygiai taip pat Konsultavimo tarnybai svarbu gauti informaciją, kurią jį turi skleisti. Ne vien žemės ūkio politikos sklaida, taip pat ir ūkininkavimo našumas, efektyvumas labai svarbūs ir negali būti pamiršti.

Rudenį numatytame Nacionalinės priežiūros tarybos posėdyje siūlyta aptarti visus liečiančius ŽŪŽIS sistemos kūrimo, žaliojo kurso ir naujos žemės ūkio politikos klausimus, kurios svarbiausią tikslą trumpai suformulavo LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis – tvarus žemės ūkis, kuriame išgyvens ūkininkas.