Naujienos

LŽŪKT konferencijoje – apie žolinių pašarų kokybę

2020-01-15

Žoliniai pašarai sudaro didžiąją dalį galvijams skirtų pašarų, todėl labai svarbu jų pasigaminti kuo daugiau ir kuo geresnės kokybės. Geri žolynai užtikrina pakankamą kokybiškos žolės kiekį visą ganiavos laikotarpį, o iš kokybiškos žolės galima pagaminti vertingų konservuotų pašarų žiemos laikotarpiui. Apie pašarų kokybę, mitybinių faktorių įtaką gyvulių sveikatingumui, klimato kaitos įtaką žolynų sudėčiai buvo diskutuota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) mokymų centre „Agroakademija“ surengtoje baigiamojoje projekto ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“ konferencijoje.

Į konferenciją atvyko pieno ūkių savininkai bene iš visos Lietuvos, projekte dalyvavę ūkininkai, gyvulininkystės konsultantai, specialistai ir mokslininkai. Renginio dalyvius sveikinusi LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovė Asta Šakickienė teigė, kad šis projektas unikalus tuo, jog buvo organizuojami ne tik įprasti mokymai, seminarai, bet ir suburtos ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupės, kuriose ūkininkai, išsakydami savo skaudulius, drauge ieškojo jų sprendimo būdų. Tai nuostabi patirtis, mokymo ir mokymosi būdas. Pasak A. Šakickienės, atlikdami tokio pobūdžio veiklą, pirmiausia ugdosi ir patys konsultantai, nes gamybininkai kiekvieną dieną dirba ūkiuose, žino visus rūpesčius. Konsultantai surenka žinias. Ūkiuose kylančiomis problemomis labai domisi ir mokslininkai, nes jie ieško tų problemų sprendimo būdų, kurie būtų realūs ir įgyvendinami ūkiuose, tad lygiavertė partnerystė naudinga visiems.

„Pastaruoju metu daug kalbama apie klimato kaitą. Lietuva įsipareigojo emisiją iš žemės ūkio sumažinti 9 proc., tačiau gyvulininkystė – ne tik emisija. Pievų kaip biologinio filtro vaidmuo yra ypač svarbus mažinant žemės ūkio veiklos neigiamą poveikį aplinkai. Ilgalaikiai žolynai ir pievos turi didelį potencialą absorbuoti atmosferoje esančią anglį ir taip prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo. Gyvulininkystė turi perspektyvą. Ačiū, kad neatsisakote gyvulininkystės, nes ši veikla reikalauja didžiulio pasiaukojimo. Linkiu daug sveikatos ir sėkmės visiems“, – pieno ūkių šeimininkams dėkojo A. Šakickienė.

Atlikta 10 bandymų

Projekto vadovė, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyr. specialistė Daiva Gurauskienė pristatė projekto veiklą. Bandymas buvo vykdomas iš 2 dalių: ekstruduotų linų sėmenų išspaudų panaudojimas melžiamų karvių šėrimui ir žolynų įvertinimas, tręšimas mineralinėmis trąšomis.

Mokslinių tyrimų rezultatai pritaikyti tradiciniuose pienininkystės ūkiuose skirtinguose Lietuvos rajonuose (Kėdainių, Radviliškio, Šilutės, Šilalės, Skuodo, Plungės, Akmenės, Kelmės, Rokiškio, Utenos), kuriuose buvo įrengta 10 parodomųjų gamybinių bandymų.

„Projekto metu ūkiuose diegta technologija nesudėtingai įgyvendinama ir finansiškai prieinama visiems pieno ūkiams. Tikimės, kad projekto rezultatai užtikrins jame dalyvaujančių ūkių gyvybingumą“, – sakė D. Gurauskienė.

Išbandytas naujas mokymos(si) būdas

Bandymo eiga, rezultatai ir ūkiuose iškylančios problemos buvo aptariami projekte dalyvaujančių ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupėse.

Kaip sekėsi suburti ūkininkus, mintimis dalijosi LŽŪKT Šilalės r. biuro gyvulininkystės konsultantė Jūratė Ciparienė. Pasak konsultantės, projekto įgyvendinimo metu buvo suburtos 5 pasidalijimo patirtimi ūkininkų grupės, kurias sudarė po šešis narius. Per trejus projekto įgyvendinamo metus įvyko 55 pasidalijimo patirtimi grupių susitikimai, kuriuos organizavo ir moderavo LŽŪKT rajonų biurų gyvulininkystės konsultantai bei specialistai.

Susitikimų metu grupės nariai susipažino vieni su kitais, diskutavo kiekvienos grupės dalyviams aktualiais klausimais, pasitardami tarpusavyje sprendė iškilusias problemas. „Toks mokymosi būdas, susitikimai, manau, naudingi abiem pusėms: tiek mums, konsultantams, tiek ūkininkams – apjungėme teorines ir praktines žinias, gerąsias ir blogąsias patirtis. Be to, turėjome dar vieną nerašytą tikslą, kurio iniciatoriai patys ūkininkai, – turiningai praleisti laisvalaikį. Pasidalinimo patirtimi susitikimuose po rimtų darbų visada turėjome sugalvoję pramogų: organizavome ekskursijas po rajoną, kuriame buvome susirinkę, rengėme vakarones ir kitas šventes“, – sakė konsultantė Jūratė Ciparienė.

Jai antrino ir Šilalės rajone ūkininkaujanti Aušra Mitkuvienė. Ji teigė, kad labai patiko lankytis kitų ūkiuose, pasidalinti patirtimi, išklausyti konsultantų patarimų. „Visuomet šalia būdavo Konsultavimo tarnybos konsultantai, kurie patardavo, kaip efektyviau naudoti ūkio išteklius, kokios sudėties žolynus sėti pagal turimą ūkio žemę. Keista sakyti, bet konsultantai padėjo iš naujo susipažinti su savo pačių bandomis, nes darydami kai kuriuos kasdienius darbus, galbūt kažką svarbaus praleidžiame, patarė, kur pasitemti, ką apmąstyti“, – bendryste su Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistais džiaugėsi ūkininkė A. Mitkuvienė.

Specialistų ir mokslininkų pastebėjimai

LŽŪKT Konsultavimo paslaugų ir produktų valdymo skyriaus gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė drauge su LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkais dr. Vaclovu Stukoniu ir dr. Vilma Kemešyte kalbėjo, kad besikeičiant klimatui, labai svarbu žinoti savo ūkio dirvožemio ir žolių savybes. Specialistai rekomendavo ūkininkams geriau rinktis lietuviškas žolių veisles, juolab, kad šiuo metu registruotos 53 lietuviškos daugiamečių žolių veislės: 45 pašarui ir 8 vejoms. Įrengiant žolynus reikėtų nepamiršti svarbiausių darbų: paruošti dirvą sėjai, apgalvoti tręšimą, pasirinkti antsėlį (jeigu sėjama su antsėliu), sudaryti mišinį ir numatyti pasėlio priežiūrą po sėjos. Ypač daug dėmesio reikėtų skirti žolių mišinių sudarymui. Jie priklauso nuo žolyno paskirties (šienavimui, ganymui ar mišrus), ankstyvumo (ankstyvas, vidutinio ankstyvumo, vėlyvas) ir žolyno naudojimo trukmės.

Mokslininkai teigė, kad atsparumo sausrai žolynuose karalienė – liucerna, raudonieji dobilai – viena vertingiausių pupinių žolių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, baltieji dobilai – pagrindinė ganyklų žolė, stiprinanti velėną, noriai ėdama gyvulių, o štai daugiametė ir gausiažiedė svidrės pasižymi labai gera pašarine verte, geru krūmijimusi ir derlingumu. Didelį derlių (ypač gausiažiedės svidrės) užaugina jau sėjos metais, tačiau augalai jautrūs nepalankioms žiemojimo sąlygoms, tinkamos ganyti ir ruošti pašarui trumpaamžiuose žolynuose. Tai tik keletas patarimų, kurių sulaukė konferencijos dalyviai.

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyresn. specialistas Vidas Tolevičius teigė, kad pašaro kokybę lemia nemažai veiksnių: žolyno botaninė sudėtis, jo tręšimas, žolyno pjūties laikas, pasirinktas žolės konservavimo būdas ir tinkamas jo atlikimas. „Jei naudosime aukštos kokybės pašarus, bet bus nesubalansuotas racionas, – norimo rezultato negausime. Todėl neužtenka vien sočiai ir vertingais pašarais šerti karves, kad duotų daugiau ir geresnės sudėties pieno. Pieno kiekiui, jo sudėčiai ir savybėms didelės reikšmės turi raciono maistingumas, baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ir jų tarpusavio santykis“, – sakė V. Tolevičius.

Kalbėdamas apie mitybinių faktorių įtaką gyvulių sveikatingumui, Vytas Gudaitis, LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus ekspertas, akcentavo, kad labai svarbu ūkyje suvaldyti medžiagų apykaitos ligas, tokias kaip ketozė, nutukimo sindromas, nuovalų užsilaikymas (su energijos trūkumu racionuose susijusios ligos), acidozė, laminitai, išputimai ir kt. (dėl ląstelienos trūkumo pasireiškiančios ligos), parezė po apsiveršiavimo, tešmens edema (kalcio metabolizmo sutrikimai). „Svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ir įsivardinti turimas problemas, nes medžiagų apykaitos ligos viena su kita labai susijusios ir dažniausiai pasireiškia kartu. Tuomet reikia priimti tinkamą, ekonomiškai pagrįstą problemos sprendimo būdą, analizuoti ir stebėti gaunamus rezultatus ir dirbti, dirbti, dirbti“, – argumentus dėstė V. Gudaitis.

Konferencijos dalyviai turėjo ne tik puikią progą pabendrauti tarpusavyje, pasikonsultuoti su mokslininkais ir konsultantais, bet ir gavo kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Projektas ,,Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“ įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės ,,Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį ,,Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.