Naujienos

Vilniuje organizuotas susitikimas, skirtas ieškoti bendradarbiavimo galimybių siekiant efektyviau rinkti ir skelbti duomenis apie ekstremalius hidrometeorologinius reiškinius Lietuvoje. Jame dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, atsakingi už sklandų informacinės sistemos IKMIS funkcionavimą.

Susitikimą iniciavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, siekianti stiprinti suinteresuotų šalių bendradarbiavimą ir pasirengimą vis dažnėjantiems ekstremaliems meteorologiniams bei hidrologiniams reiškiniams.

Sprendimų priėmėjai, duomenų analitikai ir komunikacijos specialistai iš įvairių organizacijų diskutavo apie dabartinę situaciją, dalinosi patirtimi ir ieškojo sąlyčio taškų kuriant virtualią suinteresuotų institucijų bendradarbiavimo erdvę. Kalbėta apie ekstremalių reiškinių situacijų valdymo patirtį ir iššūkius, galimybes efektyviai keistis duomenimis ir informacija.

Diskusijose dalyvavo atstovai iš Aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Valstybės duomenų agentūros, „Kelių priežiūros“, „Oro navigacijos“, Vilniaus universiteto, Nacionalinės mokėjimo agentūros, Žaliųjų finansų instituto, „Via Lietuva“, Lietuvos bankų asociacijos ir kitų institucijų. Tarp jų ir iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos.

Galimas sistemos IKMIS duomenų panaudojimas sprendimams priimti

Susitikime LŽŪKT atstovavo direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, vyriausioji augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė, vyriausiasis tiksliojo ūkininkavimo įrangos inžinierius Sergejus Dorochinas. Diskutuota apie LŽŪKT sukurtos informacinės sistemos IKMIS duomenų panaudojimo galimybes.

IKMIS naudoja duomenis iš automatinio stebėjimo meteorologinių stočių tinklo, apimančio visą Lietuvos teritoriją. Stotys realiuoju laiku registruoja pagrindinius meteorologinius parametrus – oro temperatūrą, kritulius, dirvos drėgmę, vėjo greitį, saulės spinduliuotę ir kt. Surinkti duomenys yra naudojami žemės ūkio rizikoms vertinti ir ligų bei kenkėjų plitimo pasėliuose prognozėms sudaryti.

Svarbu tai, kad bendradarbiaujant su Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, sistemoje IKMIS skelbiama informacija apie ekstremalius meteorologinius reiškinius, tokius kaip liūtys, sausra, šalnos, registruojamas ekstremalių reiškinių dažnumas, trukmė ir intensyvumas, kurie svarbūs ūkininkų ūkiams, pasėlių draudimo bendrovėms, savivaldybėms.

„Šis susitikimas – tvirtas žingsnis nuoseklaus proceso link, kuriame bus kuriama struktūrizuota, partneryste grįsta institucijų bendradarbiavimo erdvė. Džiugina, kad atkreiptas dėmesys į mūsų sukurtą ir nuolat tobulinamą sistemą IKMIS, kurioje pateikiami patikimi meteorologiniai duomenys. Akcentuočiau standartizuoto kritulių indekso (SPI) reikšmes, taikomas apdraudusiems žemės ūkio pasėlius nuo stichinės sausros ir ilgalaikio lietaus. Renginyje Vilniaus universiteto mokslininkai klimatologai pasidalino įžvalgomis dėl reikalingų priemonių ir veiksmų, prisitaikant prie būsimų ekstremalių orų reiškinių, kur labai svarbų vaidmenį vaidins duomenų surinkimas, jų analitika, dirbtinio intelekto panaudojimas. Su Vilniaus universiteto ir LAMMC mokslininkais diskutavome apie šių technologijų panaudojimą IKMIS ir kitose sistemose“, – sakė direktoriaus pavaduotojas R. Petraitis.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė

Sergejaus Dorochino, Giedrės Masliukovienės nuotraukos