Naujienos

Remiantis Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenų baze, analizuoti 49 Molėtų r. ūkiai. Iš jų daugiausia, t. y. 26 – buvo mišrūs, 13 – gyvulininkystės, 10 – augalininkystės.

Žemiau pateiktas grafikas sudarytas pagal Molėtų r. respondentinių ūkių 2018 m. duomenis, kuriame palygintas rajono ir visos Lietuvos respondentų ūkių grynojo pelningumo rodiklis pagal ūkio veiklos tipą.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Matome, kad visose srityse Molėtų r. ūkiai veikė pelningiau negu bendras Lietuvos vidurkis. Pelningiausiai 2018 m. Molėtų r. darbavosi mišrūs ūkiai, kurių pelningumo vidurkis siekė 0,58. Šiek tiek mažiau pelningai veikė gyvulininkystės ir augalininkystės ūkiai – jų pelningumas siekė 0,52. Galima daryti išvadą, kad rajone pelningesni tie ūkiai, kuriuose užsiimama ir augalininkystės, ir gyvulininkystės produkcijos gamyba.

Tuo metu analizuojant Lietuvos respondentinių ūkių duomenis, matoma šiek tiek kitokia situacija. Pelningiausiai dirbo gyvulininkystės ūkiai, mažiau pelningai – mišrūs, o mažiausias pelningumas gautas augalininkystės ūkiuose.

1 pav. Grynojo pelningumo, pasiekto 2018 m., palyginimas Molėtų r. ir Lietuvoje pagal ūkių veiklos tipą

Pagal grynojo pelningumo rodiklį Molėtų r. ūkiai veikė pelningai, tačiau visai kitokia situacija matoma pagal grynojo pelningumo be dotacijų rodiklį (1 lentelė). Šis rodiklis rodo ūkio priklausomybę nuo gaunamų tiesioginių išmokų (išmokos už pasėlius, gyvulius ir kt.). Taigi matome, kad be išmokų ūkiai veiktų nuostolingai. Tai reiškia, kad patirtų daugiau sąnaudų, negu uždirbtų pajamų. Tokia pati situacija yra ir visoje Lietuvoje, rodiklio reikšmė skiriasi nereikšmingai.

Lyginant skolos rodiklį, kuris rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, Molėtų r. ūkių situacija yra geresnė nei Lietuvos respondentų. Rajone skolos rodiklis siekia 0,13, kai tuo metu Lietuvoje – 0,25.

Respondentinių ūkių 2018 m. finansinių rodiklių Molėtų r. ir Lietuvoje palyginimas

Nors gyvulininkystės ūkiai Molėtų r. veikia pelningiau nei bendras Lietuvos vidurkis, tačiau lyginant primilžį iš vienos karvės, situacija šiek tiek kitokia (2 pav.). Tai gali lemti įvairios priežastys: ūkiuose daugiau dėmesio skiriama mėsinei gyvulininkystei, ūkininkaujama ekologiškai (gaunama mažiau produkcijos), dėl nepalankių rajono gamtinių sąlygų paruošiami prastesnės kokybės pašarai. Nepaisant to, vidutinis primilžis Molėtų r. nagrinėjamu laikotarpiu kasmet didėjo ir nuo 2016 m. padidėjo 0,78 t vienai karvei per metus.

2 pav. Primilžio iš vienos karvės palyginimas Molėtų r. ir Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2016–2018 m., t

Parengta pagal LŽŪKT duomenų bazės informaciją.

Eglė Tamulytė, Utenos r. biuro buhalterinės apskaitos konsultantė

www.agroakademija.lt rekomenduoja žiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi