Naujienos

Patirtimi keistis verta: beariminės technologijos ir augalų mitybos sprendimai Martinaičių ūkyje

  2025-06-19

Žemės ūkyje pokyčiai neišvengiami – Europos ūkininkai ieško būdų, kaip dirbti efektyviau, tausoti dirvožemį ir gamtos išteklius, o kartu užauginti kokybišką derlių. Būtent šios temos gvildentos lauko dienoje „Beariminės žemdirbystės praktika. Tręšimo ir augalų apsaugos technologijos augalų sveikatingumui, kenksmingų organizmų plitimo mažinimui“, kuri vyko Mindaugo ir Vidmanto Martinaičių ūkyje (Šakių r.). Patyrę šeimininkai ir LŽŪKT augalininkystės konsultantai dalijosi patirtimi, kartu ieškojo atsakymų, kaip beariminės žemdirbystės technologijomis didinti pasėlių produktyvumą, optimizuoti tręšimo sprendimus, mažinti maisto medžiagų nuostolius ir išlaikyti aukštą derliaus kokybę.

Pradžia – iš būtinybės, o rezultatai – iš atkaklumo

Šakių krašte per tris dešimtmečius ūkininkaujantys broliai Mindaugas ir Vidmantas Martinaičiai drąsiai dalijasi augalininkystės ūkyje vykdomais eksperimentais ir bandymais. Pradėję nuo 27 ha, sėkmingai jie ranka rankon šiandien valdo daugiau nei 750 ha siekiantį vieną pažangiausių beariminės žemdirbystės ūkių Lietuvoje.

„Visuomet rizika turi būti labai apgalvota. Dalijamės sukaupta patirtimi: rengiame lauko dienas, ūkyje Konsultavimo tarnybos konsultantai ir mokslininkai atlieka bandymus, priimame svečius iš užsienio. Taip tobulėjame ir patys, dalyvaujame įvairiose ES siūlomose paramos priemonėse. Iššūkiai – neišvengiami, bet sprendžiami“, – pripažįsta Mindaugas Martinaitis, LŽŪKT Šakių r. biuro klientas.

Martinaičių ūkis beariminės žemdirbystės keliu žengė ne iš karto. Supaprastintas žemės dirbimas ūkyje pradėtas taikyti prieš beveik dvidešimt metų, įsigijus pirmą modernų kombainą, o pažintis su no-till dar anksčiau, kaip eksperimentas. 2018 m. auginant pluoštines kanapes, netikėtai susiformavo iššūkis – trijų metrų aukščio kanapės paliko tiek pluošto, kad net moderni technika sunkiai tvarkėsi. Kaip dažnai nutinka – problema tapo proveržiu. 2019 m. ūkininkai pradėjo eksperimentuoti su tiesiogine sėja ir rezultatai pranoko lūkesčius.

„2019 m. išsinuomoję tiesioginės sėjos sėjamąją Horsch Avatar kanapių lauke pasėjome pupas. Nors vaizdas sėjant buvo siaubingas, bet galutinis derlius pateisino ir net viršijo lūkesčius – prikulta 4,2 t/ha pupų. Tai atitiko bendrą pupų derlingumą, lyginat su kitais laukais. 2019 m. rudenį tiesiogiai pasėjome dalį žieminių kviečių bei rapsų. Jų derlius mažai kuo skyrėsi nuo pasėtų mums jau įprastu minimaliu žemės dirbimu. Greičiausiai tai buvo naujoko sėkmė, nes viskas pavyko puikiai“, – apie beariminės žemdirbystės pradžią juokaudamas pasakoja Mindaugas. Tad ši „naujoko sėkmė“ paskatino dar drąsiau investuoti ir patiems įsigyti 12 metrų pločio Horsch Avatar sėjamąją.

Vis tik, ūkininkas pripažįsta, kad no-till technologija tinkama labai stiprių nervų ūkininkams, nes vaizdas po sėjos laukuose neatrodo daug žadantis. Kai kuriomis problemomis ūkininkas ir pasidalijo.

Viena jų – šiaudai. Ūkininkas pasakojo, jog nors atrodė, kad kombainai gali gerai susmulkinti ir paskleisti augalines liekanas, realybėje grūdas neturėjo gero kontakto su dirvožemiu. Sėjimo diskas su sėkla kartu įterpdavo ir šiaudus, dėl to dygimas buvo netolygus ir nekokybiškas. Kokie sprendimai?

„Šiai problemai spręsti ant sėjamosios sumontavome augalinių liekanų apvalymo žvaigždinius diskus. Įsigijome šiaudų akėčias ir atnaujinome beveik kelis dešimtmečius tarnavusį kombainą, jį pakeisdami kitu“, – patirtimi dalijosi Mindaugas.

Kita bėda – šliužai. Nors su jų žala rapsuose buvo susidurta anksčiau, bet ypač išryškėjo sėjant tiesiogiai, nes  augalinės liekanos sudaro puikią terpę šliužams. Ūkininkai jiems naikinti naudojo specialias granules, kurias bėrė ant dirvos po rapsų sėjos. Pakui strategiją šiek tiek pakeitė – granules pradėta įterpti kartu su sėkla. Rezultatas – pagerėjusi apsauga, bet problema visiškai neišnyko.

Su pelėmis susiduria ir nemažai tradiciškai dirbančių ūkininkų, tad tai nebuvo taikomos no-till technologijos priežastis. Kovai su jomis Martinaičiai pasitelkė natūralų būdą – pasistatė keliolika tupyklų, skirtų plėšriesiems paukščiams pailsėti ir medžioti peles.

Visgi, šios priemonės neišsprendė visų iššūkių auginant rapsus, todėl nuo 2024 m. rudens rapsai sėti su nauja Horsch Focus strip-till sėjamąja. Mindaugo manymu, minimalus žemės dirbimas reikalingas. „Dar ieškome optimalių žemės dirbimo variantų. Nebūsime tie užsispyrę nautilininkai, kur tik sėja ir pjauna. Mokomės ir tikrai išmoksime“, – kalba Mindaugas.

Pasirinkus tiksliąją sėją, piktžolių kontrolė labai svarbi, nes jos konkuruoja su pasėliais dėl šviesos, vandens ir maisto medžiagų bei greitai plinta. Ūkininkas pastebėjo, kad šiemet vasarojuje sumažėjo tuščiosios avižos, tačiau pagausėjo pelinio pašiaušėlio, eraičino, ypač laukų pakraščiuose, usnių. Piktžolių kontrolė kainuoja brangiai.

Kelių pastarųjų metų problema – kviečiuose pasireiškęs miežių žemaūgis virusas, kurį platina amarai ilgo ir šilto rudens laikotarpiu. Jį pamatyti pakankamai sudėtinga, nes vizualiai požymiai atsiranda varpai išplaukus. Pasak Mindaugo, pernai virusai „nusinešė“ apie 1,5 t kviečių derliaus. Šiemet amarų taip pat neįtikėtinai daug, Mindaugo teigimu, tokios gausos dar neteko matyti. Ūkininkas įsitikinęs, kad jų antplūdis nepriklauso nuo pasirinktos žemės dirbimo technologijos.

Sveiko dirvožemio pradžia – teisingai taikoma sėjomaina

Broliai ūkyje taiko bene visus sveiko dirvožemio principus: minimaliu žemės dirbimu dirvožemis mažiau „judinamas“, laukai maksimaliai padengti augalais, stengiamasi, kad dirvožemyje kuo ilgiau išliktų gyvos augalų šaknys, auginamų kultūrinių augalų ir bioįvairovės gausa. Vienas iš sveiko dirvožemio principų – gyvulininkystės integravimas. Kadangi ūkis augalininkystės, šis principas iš dalies įgyvendinamas augalus tręšiant granuliuotu paukščių mėšlu. Ūkyje reguliariai atliekami dirvožemio tyrimai, o augalų mitybos sprendimai vegetacijos metu priimami remiantis realiais duomenimis.

Martinaičiai įsitikinę, kad įvairovė laukuose – kelias į dirvožemio sveikatą. Tad ūkyje augina žieminius kviečius ('Bright', 'Nida', 'Artist'), žieminius rapsus ('Pioneer PT 315', 'Dominator', 'Janosh, Excited', 'LG Aphrodite'), salyklinius miežius ('Laureate'). Pupas ('Alisson') augina su vikiais ('Hank') bendrame pasėlyje, nors jų brandos laikas nesutampa, bet, Mindaugo teigimu, šį variantą įdomu išbandyti.  Nuolat ieško naujų augalų sėjomainai, rinkdamiesi dvinarius ar trinarius pasėlius.

Daugiau skaitykite agroakademija.lt straipsnyje „Patirtimi keistis verta: beariminės technologijos ir augalų mitybos sprendimai Martinaičių ūkyje“. Autorė LŽŪKT vyr. redaktorė Ramunė Sutkevičienė

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos