Naujienos

Plungės r. žemės ūkiu besirūpinčių institucijų atstovai už glaudesnį bendradarbiavimą

  2024-04-12

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės r. biuras pakvietė rajono savivaldybės žemės ūkio ir Lietuvos ūkininkų sąjungos skyrių, kredito unijos, klientų atstovus į susitikimą. Kalbėta apie visiems svarbų tikslą – glaudesnį bendradarbiavimą teikiant kuo daugiau naudos rajono ūkininkams.

Susitikime naudingomis įžvalgomis dalinosi Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys, Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėja Airida Montvydienė, Kredito unijos vadovė Ligita Rudienė, ūkininkė Jovita Mikalauskienė.

Diskusiją organizavusiai Plungės r. biuro vadovei Jurgitai Gramauskienei pristatyti biuro ir visos Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos situaciją padėjo iš centrinės buveinės atvykusios paslaugų pardavimo ir teikimo koordinatorė Giedrė Butkienė, regiono vadovė Ingrida Babenskienė, biuro konsultantės Rita Bitarienė, Vita Abartienė, Dalia Vaičekauskienė.  

Reikia klausyti ir išgirsti

Susitikimą pradėjusi Jurgita Gramauskienė akcentavo, kad žemės ūkio ir kiti vykstantys pokyčiai turi įtakos visiems: ir ūkininkams, ir su jais dirbančioms organizacijoms, todėl bendros pastangos išsakant pasiūlymus ir į juos reaguojant, glaudesnis bendradarbiavimas – visokeriopai naudingas.

„Dialogas labai svarbus, nes esame susiję. Diskusijos, kritika verčia tobulėti. Mes dirbame jau 30 metų. Per tą laiką įvyko daug pasikeitimų, o svarbiausia išliko ilgalaikis bendradarbiavimas su klientais. Tuo didžiuojamės. Turime daug lojalių klientų, nes pas mus dirba aukštos kvalifikacijos žmonės, kurių įgūdžiams, žinioms tobulinti skiriamas didelis dėmesys. Kitas svarbus dalykas – per laiką susiklostęs paprastas nuoširdus bendravimas“, – biuro vadovei antrino Ingrida Babenskienė.

Kalbėta apie tai, kad versle LŽŪKT sukasi su 44 biurais visoje Lietuvoje. Stengiamasi daugiau optimizuoti procesus, skaitmenizuoti, kurti, tobulinti įvairias programas, kad paslaugos klientams būtų atliktos laiku, užtikrinant kokybę, duomenų saugumą.

„Kol kas klientui reikia gyvo bendravimo, aukštų kompetencijų. Kuo ilgiau dirba darbuotojas, tuo daugiau kompetencijų ir klientų pasitikėjimo. Yra lojalumo mainai. Lojalus darbuotojas – lojalus klientas. Konsultantus laiko prisirišimas prie jų ir atvirkščiai – klientus prie konsultanto“, – mintimis dalijosi Giedrė Butkienė.

Kad pokyčiai neišvengiami ir ūkyje, ir LŽŪKT, tvirtino ir LŪS Plungės r. skyriaus pirmininkas, Konsultavimo tarnybos Nacionalinės priežiūros tarybos narys, taip pat ir Plungės r. biuro klientas Marijus Kaktys.

„Ūkininkai sensta, dalis nutraukia veiklą. Ypač, kurie turi pieno ūkius. Jūsų paslaugų tada nebereikia. Kalbant apie paslaugų kainas, verta pagalvoti, kad tuomet, kai ūkis didesnis, kažko nespėji, nepadarai, nuostoliai didesni, nei sumokėtume už LŽŪKT suteiktą paslaugą“, – įžvalgomis dalinosi M. Kaktys.

Rajono ūkininkų lyderis akcentavo, kad būtų naudinga, jei konsultantai galėtų prisidėti tobulinant ūkininkų ar jų ūkio darbuotojų žinias apie išmaniųjų purškimo, tręšimo programų taikymą technikoje. Pasak jo, svarbios darbų saugos, susietos finansinės apskaitos ir verslo ekonomikos paslaugos.

„Geriausiai, kai tvarkoma apskaita ir pagal ją rengiami projektai. Mažiau yra ūkininkui klausimų“, – sakė M. Kaktys.

Jurgita Gramauskienė ir Giedrė Butkienė komentavo, kad visada galima kreiptis į biurą, jei jame ir nedirba kurios nors srities konsultantas. Verslo ekonomikos paslaugas, tai yra verslo planus ar paraiškas paramai gauti gali parengti kito rajono biuro konsultantai, pavyzdžiui Telšių, Skuodo ir kt., o esant poreikiui, biuras pakvies į ūkį atvykti ir darbų saugos konsultantus.

LŽŪKT atstovės sutiko, kad Plungės r. biurui reikalingas ekonomikos konsultantas, ir sakė, jog kituose biuruose finansinės apskaitos konsultantai dažnai rengia ir verslo planus, arba ekonomikos konsultantai bendradarbiauja su kliento apskaitą tvarkančiu konsultantu. Tai yra akivaizdus privalumas, tik šiuo metu labai pasunkėjęs projektų rengimas, klientai gauna daug užklausimų, todėl tokių konsultantų krūvis labai padidėja. Pašnekovai sutiko, kad kažin ar ūkininkai į tuos užklausimus atsakytų, jei konsultantai nepadėtų.

„Priimdami naują darbuotoją, visada tikimės, kad tuomet, kai jam gerai seksis su ūkio apskaita, rengsime ir ekonomikos kompetencijoms. Tik reikia laiko sukaupti patirtį“, – komentavo G. Butkienė.

Plungės r. savivaldybės žemės ūkio skyriaus vadovės Airidos Montvydienės manymu, svarbus tiesioginis bendravimas su ūkininkais. Būtų naudinga sukviesti juos prieš kokį didesnį šaukimą ES paramai gauti, kad atvažiuotų konsultantė, kuri rengs verslo planus. Pasak Žemės ūkio skyriaus vadovės, ūkininkas turi įsitikinti, ar tas žmogus daug žino. Tada paraiškas pildyti jau galima ir nuotoliu.

Ji kvietė atnaujinti ryšius su seniūnijų žemės ūkio specialistais, prieš deklaravimą organizuoti seniūnijose renginius, pristatyti LŽŪKT teikiamas paslaugas.

Akcentuota, kad šiuo atveju labai svarbus Rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus, seniūnijų žemės ūkio specialisto ir LŽŪKT biurų konsultantų bendras tokių susirinkimų reikalingumo supratimas, pastangos sukviesti ūkininkus, pačių dalyvavimas.

Ir M. Kaktys, ir susitikime dalyvavusi kita biuro klientė J. Mikalauskienė  diskutavo, ar ūkiams patiems dirbti su ūkio valdymo programomis, ar naudotis paslaugomis. Yra ir pliusų ir minusų, programų informacija yra reikalinga, matomi laukai, kas juose padaryta, tačiau užima laiko pildyti duomenimis, kartais pritrūksta įgūdžių.

Apie būtiną bendradarbiavimą kalbėjo ir Plungės kredito unijos vadovė Ligita Rudienė. „Mes taip pat priklausome nuo ūkininkų gyvavimo. Tikiuosi toliau bendradarbiauti dalinantis žiniomis, žinomumu. Keičiasi darbuotojai, jūs turite daug žinių, tada reikia jūsų pagalbos. Esame arčiau kliento, galime pasiūlyti palūkanas palankesnėmis sąlygomis. Labiausiai dirbame su ūkininkais. Ateina ūkininkai, kurie veda tik Žalią žurnalą, o ten daugiau išlaidų nei pajamų suvesta. Rekomenduojame kreiptis į biurą dėl apskaitos sutvarkymo. Taip pat paraiškos sudėtingėja. Bet kokiu atveju turime draugauti“, – bendradarbiavimo svarbą akcentavo L. Rudienė.

Pasak G. Butkienės, ūkininkavimas nestovi vietoje. Žengia į priekį, susiduria su sunkumais. „Kad eitume kitą žingsnį, labai reikia daug klausytis ir išgirsti, nes mūsų paslaugos turi būti naudingos“, – dėkodama visiems už išsakytas mintis ir bendrus darbus apibendrino LŽŪKT paslaugų pardavimo ir teikimo koordinatorė.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT redaktorė

Nuotraukos autorės