Naujienos

ES šalyse, vykdant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. stebima ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į Ūkio apskaitos duomenų tinklą (ŪADT) teikia savanoriškai. Pateiktais duomenimis naudojasi įvairios ES institucijos, pirmiausia Europos Komisija, nagrinėdamos rinkų (javų, mėsos, pieno ir kt.) valdymo, kaimo plėtros ir kitas problemas. Šio duomenų tinklo naudotojai yra ir atskirų šalių valstybinės ir nevalstybinės institucijos, žemės ūkio ministerijos, universitetai, mokslinio tyrimo institutai, profesinės organizacijos, atstovaujančios žemės ūkio produkcijos gamintojams ir pan.

Iš Akmenės r. į ES ŪADT 2018 m. atrinkti skirtingų dydžių pagal apskaičiuotą žemės ūkio valdos ekonominį dydį, išreikštą standartine produkcijos verte ( toliau VED), ūkiai. Ar turi reikšmės ūkio dydis ūkių pelningumo rodikliams? Kokio dydžio ūkiai vyrauja Akmenės rajone?

1 pav. Akmenės r. ūkių pasiskirstymas pagal VED per 2018 m.

Kaip matyti iš šio paveikslėlio, Akmenės r. vyrauja vidutinio dydžio respondentiniai ūkiai, kurių VED 25000–50000 Eur (25,2 proc.). Panašiai pagal VED dydį yra pasiskirstę ir Lietuvos respondentiniai ūkiai – tos grupės ūkiai sudaro 24,5 procento. Tačiau yra tendencija, kad Akmenės r. daugėja stambių ūkių – per 200000 Eur VED turinčių yra net 15.

Analizės metu paaiškėjo, kad kai kurios minėtos ūkių grupės labai sėkmingai išnaudoja turimą gamybinį potencialą ir pasiekia aukštų finansinių rodiklių. Tai atspindi pagrindiniai pelningumo rodikliai: gautas ūkio grynas pelnas, grynojo pelningumo koeficientas. 2 pav. matyti, kaip ūkiams sekėsi uždirbti pelno per 2018 metus. Daugiausia pelno gavo ūkiai, kurių VED buvo 125000–150000 Eur. Didžiausių nuostolių patyrė pagal VED mažiausi ūkiai.

2 pav. Akmenės r. respondentinių ūkių uždirbtas pelnas vidutiniškai per 2018 m. skirtingo dydžio ūkiuose, Eur

Gautas grynasis pelnas dar neparodo, ar efektyviai ūkininkaujama. Tikslesnis rodiklis – grynojo pelningumo koeficientas, rodantis, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno.

3 pav. Akmenės r. ūkių grupėse per 2018 m. pagal VED pasiektas grynasis pelningumas, Eur

Didžiausią pelningumą, įskaitant gautas dotacijas, pasiekė ūkiai, kurių VED siekė 25000–50000 Eur, t. y. 1 pardavimo euras uždirbo 33 ct grynojo pelno, o Lietuvoje tokie pat ūkiai uždirbo 36 ct pelno.

Iš paskutinių paveikslų matyti, kad vis dėlto mažas ūkis nėra sėkmingai generuojantis pelną. Maži ūkiai neturi pakankamai lėšų investuoti į naują turtą. Jie nerizikuoja imti kreditus, rečiau dalyvauja ES finansuojamose projektuose. Tačiau sėkmės garantas – jų pačių rankose.                  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Akmenės r. biuro ekonomikos konsultantė Zita Vaišvylienė

www.agroakademija.lt rekomenduoja pažiūrėti

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi