Naujienos

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. atliekama ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė analizė. Tai daroma analizuojant Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenis.

ES ŪADT sistema veikia nuo 1965 m. ir nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES narė privalo teikti duomenis į ŪADT reglamentuose išdėstyta tvarka. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis teikia savanoriškai.

Šilalės r. 2017 m. apklausoje dalyvavo 39 respondentiniai ūkiai. Iš jų augalininkystės ūkiai sudarė 5 proc., uogininkystės – 3 proc., mišrūs – 92 proc.

Nors per 2015–2017 m. apklausoje dalyvauti pasirinktų ūkių bendras žemės plotas 2016 m. mažėjo nežymiai, viršijo vidutinį Lietuvoje 2015 m. (1 pav.). Tai rodo, kad vis didesnis dėmesys skirtas smulkiesiems ūkiams.  Lyginant su 2015 m. ir 2016 m., 2017 m. bendras žemės plotas padidėjo.

1 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių bendro žemės ploto kitimas, ha

Augalininkystė

Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumo analizė parodė, kad avižų derlingumas rajone 2017 m. didesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis, o kviečių, rugių ir miežių mažesnis.

2 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių javų derlingumo kitimas, t/ha

Populiariausias žemės ūkio kultūrinis augalas analizuotuose Šilalės r. ūkiuose 2017 m. buvo vasariniai kviečiai. Juos augino 14 ūkininkų, tai yra 36  proc. ūkių. Antri pagal populiarumą buvo miežiai.

Produktyvumo rodiklių palyginimas

Didžioji dalis rajono respondentų 2017 m. vertėsi mišria ūkine veikla. Šilalės r. vienam respondentiniam ūkiui, užsiimančiam pienine gyvulininkyste, teko vidutiniškai 28 pieninės karvės. Viename ūkyje laikytos 97 karvės. Rajono respondentinių ūkių karvių vidutinis primilžis – 5,42 t pieno. Tai rodo, kad rajono pienininkystės ūkiai beveik siekia Lietuvos vidurkį 2017 m. (3 pav.).

3 pav. Šilalės r. respondentinių ūkių gyvulių skaičiaus ir produktyvumo palyginimas

Dėl sumažėjusios pieno kainos pieno sektorius 2015 m. patyrė sunkumų, todėl ūkininkai 2016 m. ieškojo pajamų alternatyvų. Dėl šios priežasties 2016 m. Šilalės r. respondentiniuose ūkiuose, palyginti su 2015 m., pakito bendrosios produkcijos struktūra: nežymiai sumažėjo gyvulininkystės produkcija, 24 proc. sumažėjo augalininkystės produkcijos ir 2016 m. buvo gauta pajamų iš suteiktų paslaugų. 2017 m. gyvulininkystės bendroji produkcija padidėjo, sumažėjo paslaugų ir žemės ūkio.

4 pav. Bendrosios produkcijos struktūra, proc.

Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Respondentinių ūkių grynojo pelningumo rodiklio vidutinė reikšmė Šilalės r. 2016 m. buvo ne kokia, t. y. siekė -0,10. Lyginant su 2017 m., šio rodiklio reikšmė padidėjo. Tai rodo, kad žemės produkcijos gamybos sąnaudos sumažėjo ir išlaidos buvo mažesnės už pajamas. Taip pat grynojo pelningumo rodiklis patvirtino, kad žemės ūkio gyvybingumas labai priklauso nuo subsidijų.

5 pav. Respondentinių ūkių ekonominiai rodikliai

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Šis Šilalės r. respondentinių ūkių koeficientas 2017 m. buvo aukštesnės nei 2016 m., tai reiškia, kad Šilalės r. ūkininkai savo turimą turtą veikloje 2017 m. naudojo efektyviai ir uždirbo daugiau pajamų nei 2016 m.

Išsamesni apibendrinti duomenys ūkininkams ir visiems, besidomintiems žemės ūkio įmonių veikla, pateikti Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai 2017“.

Parengta naudojant LŽŪKT Šilalės r. biuro 2017 m. respondentinių ūkių veiklos analizės duomenis.

Šilalės r. biuro ekonomikos konsultantė Ingrida Montvidaitė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi