Naujienos

Dėmesys dirvožemio tyrimams ir jo gerinimui, šilumos efektą sukeliančios dujos (ŠESD), anglies kaupimas buvo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) akcentai parodoje „Ką pasėsi 2024“. Šie klausimai išsamiau pristatyti ir parodos metu organizuotame seminare, sulaukusiame dalyvių susidomėjimo. Kalbėta apie  tarptautinius projektus „NATIOONS“, „Nutri-Check NET“, „Climate Farm Demo“. Juose dalyvaujant, ieškoma efektyviausių būdų padėti pasirinkti ir taikyti klimato kaitos mažinimo priemones. 

Tarptautinius projektus seminaro dalyviams pristatę Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė ir Inovacijų paramos  tarnybos vadovė Lina Žukauskienė bei inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila akcentavo klimato kaitos mažinimo priemonių aktualumą tarptautiniu mastu. Būtent su tuo susiję visi trys minėti tarptautiniai projektai, kuriuose dalyvauja LŽŪKT. 

„NATIOONS“ – galimybė burtis į sveiko dirvožemio gyvąsias laboratorijas

Projektas „NATIOONS“, kurį seminaro dalyviams pristatė LŽŪKT Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė, yra viena iš ES misijos Sveikas dirvožemis iniciatyvų. Siekiama dalijantis informacija apie galimybes burti partnerių grupes, išanalizavus idėjas ir padedant pildyti paraiškas, iki 2025 m. Europoje sukurti 100 gyvųjų laboratorijų ir demonstracinių švyturių.

E. Mankutė sakė, kad projekte dalyvaujant daugiau nei 11 šalių, siekiama padėti suburti mokslininkus, žemės ūkio konsultantus, miškininkus, skirtingas visuomenės grupes, kuriems svarbus sveiko dirvožemio klausimas. Ji akcentavo, kad tai svarbu ne tik ūkininkams, o apima  visas verslo sritis, kuriose naudojamas dirvožemis.

„LŽŪKT atsakinga už Baltijos šalių regioną, tad reprezentacinius projekto renginius organizavome Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Jei turite idėją, kreipkitės. Padėsime rasti partnerius, patarsime, kaip pildyti paraiškas. Taip pat kviečiame dalyvauti projekto renginiuose. Balandį toks planuojamas Lietuvoje“, – sakė E. Mankutė.

Apie Europos šalyse dirvožemį tausojančias tręšimo technologijas

Tarptautinio projektas „NUTRI-CHECK NET“ skirtas gerinti skirtingose Europos vietovėse auginamų pasėlių tręšimo technologijas. Kalbėdama apie jį, L. Žukauskienė akcentavo, kad siekiama atrinkti tręšimo technologijas, kurios galėtų būti pritaikomas daugelyje projekte dalyvaujančių Europos šalių, siekiant efektyviau naudoti maisto medžiagas. Projekte jau suburtos 9 nacionalinės ekspertų grupės ir 26 tręšimo optimizavimo klubai.

„Konsultavimo tarnyba Lietuvoje ūkininkus subūrė į 2 klubus, kuriuose dalyvauja daugiau kaip 10 ūkininkų, besidominčių tręšimo optimizavimo galimybėmis. Taip pat jau sukurta nacionalinė ekspertų grupė. Antraisiais projekto metais ūkininkai išbandys pažangius skaitmeninius sprendimus, skirtus efektyvesniam augalų maisto medžiagų valdymui, o pasirinkti tinkamiausius galės iš daugiau kaip pusantro šimto atrinktų įgyvendinant projektą“, – sakė L. Žukauskienė.

 „Climate Farm Demo“ – 1500 Europos ūkių su individualiu emisijų mažinimo planu

Tarptautiniame projekte „Climate Farm Demo“ kuriamas 1500 bandomųjų ūkių europinis tinklas. Juose bus demonstruojami pažangūs sprendimai, padedantys ūkiams mažinti žemės ūkio poveikį klimato kaitai. Šio tikslo siekia daugiau kaip 80 organizacijų iš 28 Europos šalių, tarp jų ir LŽŪKT – vienintelė Lietuvai atstovaujanti organizacija.

„Dalyvauti šiame projekte, skirtame klimato kaitos požiūriu pažangiam ūkininkavimui paspartinti, jungiasi 25 Lietuvos augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiai. Juose naudodami Europoje pripažintus skaitmeninius įrankius, mūsų rajonų biurų konsultantai vertins šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir sudarys kiekvienam pritaikytus emisijų mažinimo planus. Rezultatais bus dalijamasi ūkiuose organizuojamose lauko dienose“, – sakė L. Žukauskienė

Norint įvertinti ŠESD išmetimą ūkyje ir stebėti emisijų pokyčius, naudojamos skaičiuoklės. Apie tai kalbėjęs LŽŪKT Inovacijų paramos specialistas dr. Justas Mingaila akcentavo, kad Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje numatyta veikiančią ŠESD apskaitos ūkiuose sistemą Lietuvoje sukurti iki 2025 m., o šiuo metu įrankių, sukurtų arba pritaikytų naudoti Lietuvoje – nėra.

Pasak J. Mingailos, pasinaudoję projekte susisteminta informacija apie skaičiuokles, atidžiai jas išanalizavę, LŽŪKT specialistai atrinko optimaliausias Lietuvos sąlygomis: Jungtinėje Karalystėje sukurtą „Cool Farm Tool“, labiau tinkančią augalininkystės ūkiams, ir Prancūzijoje sukurtą „Cap‘2er“, kuri tinkama gyvulininkystės ir mišriems ūkiams. Būtent jas ir naudos LŽŪKT konsultantai, vertindami dujų emisijas kiekviename iš 25 ūkių, sutikusių dalyvauti projekte. 

Akcentuota, kad norint įvertinti emisijas   ir   ypač   anglies  kaupimą,  reikia   tikslių duomenų   apie  dirvožemį, kurį ūkininkai gali išsitirti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos laboratorijoje.

Autorė Jolanta Dalia Abarienė, LŽŪKT redaktorė

Egidijaus Vilkevičiaus nuotraukos