Naujienos

Srutų rūgštinimo technologijas išbandė septynios šalys

  2018-10-02

Ūkiuose besikaupiantis gyvulių mėšlas – pagrindinis amoniako emisijos šaltinis Baltijos jūros regione. Garuodamos cheminės medžiagos patenka į atmosferą ir per kritulius azotas pasiekia Baltijos jūrą. Amoniako emisija pavojinga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai. Mokslinių tyrimų duomenimis, laikomų gyvulių neigiamą įtaką aplinkai galima sumažinti  naudojant inovatyvias  mėšlo ir srutų tvarkymo technologijas. Viena tokių – srutų rūgštinimo technologija. Kokie jos bandymų rezultatai, kaip sekasi įgyvendinti projekto  „Baltijos srutų rūgštinimas“ veiklą kalbėjosi projekto partneriai rugsėjo 2526 dienomis susirinkę į  planinį-darbinį posėdį Kylio Christiano Albrechto universitete (Vokietija). Projekto veikla pristatyta žemdirbiams, mokslininkams ir politikams surengtame sklaidos renginyje. Lietuvai atstovavo projekto koordinatorė mūsų šalyje, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Inovacijų ir plėtros skyriaus vadovė dr. Gintarė Kučinskienė.

Projekto veikla  artėja prie pabaigos (projektą numatyta baigti 2019 m. kovą): trejus metus trukusių  srutų rūgštinimo technologijų (SATs) praktiniai bandymai jau baigti, skaičiuojami ir apibendrinami technologijų rezultatai, formuojamos rekomendacijos.

Kylio universitete vykusių projekto partnerių susitikimo-planinių darbinių posėdžių metu aptarti 2016–2018 m. laukuose vykę  bandymai, pristatyta tyrimo rezultatų vertinimo metodika (ekonominė ir aplinkosauginė), įvertinta srutų rūgštinimo technologijų (in-Field: srutos parūgštinamos prieš pat jų išlaistymą laukuose, in-Storage: parūgštintos srutos kaupiamos mėšlo rezervuaruose / lagūnose) naudojimo ir plėtros galimybės, diskutuota apie rekomendacijas, skirtas politikos formuotojams dėl SATs diegimo ūkiuose ateityje.

Projekte dirba 16 partnerių, o atliekama veikla reguliariai domisi Rusijos ir Kaliningrado mokslininkai.

Projekto tikslas – išbandyti Baltijos šalyse naujas srutų rūgštinimo technologijas in-Field, in-Storage, kurios padėtų sumažinti amoniako emisiją ir azoto nuostolius gyvulininkystės ūkiuose.

Projekto vadovas Erik Sindhöj (Švedijos žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos institutas), teigė, kad pagal 2014 m. duomenis amonio emisija iš 8  ES Baltijos šalių  siekia  1 227 000 t azoto.

Lietuvoje koordinuoti darbus patikėta  Konsultavimo tarnybai

LŽŪKT atsakinga už projekto darbo paketo Nr. 4 – bandymai laukuose – įgyvendinimą. Be to, LŽŪKT specialistai padeda kolegoms iš LSMU Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto įgyvendinti projekte numatytą veiklą.

„Šiais metais SATs in-Field, in-Storage buvo išbandytos 7 šalyse: Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje (2 partneriai), Vokietijoje ir Lietuvoje. Bandymus atliko mokslininkai, konsultantai ir ūkininkai. Laukia pats įdomiausias projekto etapas – rezultatų vertinimas ir rekomendacijų  dėl technologijų taikymo ūkiams formulavimas,“ – teigia projekto koordinatorė Lietuvoje dr. Gintarė Kučinskienė.  

Anot vadovės, su projekto rezultatais ir įžvalgomis, kaip projektas galėtų pagerinti aplinkos apsaugos reikalavimus, bus supažindinti ir Žemės ūkio ministerijos bei aplinkos apsaugos darbuotojai. Šiam tikslui pasiekti  partneriai savo šalyse organizuos apskritojo stalo diskusijas.

Tarpiniai bandymų rezultatai

Tarpiniai bandymų rezultatai parodė, kad skystas organines trąšas parūgštinus iki pH 5,5–6, ženkliai sumažėja amoniako nuostoliai. Gaunami didesni žemės ūkio augalų derliai. Sieros rūgštimi parūgštinus skystą trąšą, joje lieka daugiau augalams prieinamo amonio azoto. Atitinkamai mažiau lieka amoniakinio azoto, kuris linkęs išgaruoti. Sieros rūgštis praturtina skystas organines trąšas siera, kuri gerina azoto pasisavinimą. Tad praktiškai nereikia rūpintis sieros trąšomis. Tyrimai parodė, kad parūgštinta biodujų gamybos atliekų trąša davė didesnį žaliosios masės derlių negu tręšiant neparūgštinta arba mineralinėmis trąšomis, ypač jei buvo tręšiama nedidelėmis, 120 kg/ha azoto normomis.

Parūgštinta biodujų gamybos atliekų trąša 66 proc. sumažino amonio azoto nuostolius ganyklose, o žieminiuose kviečiuose – 44 procentais. Tręšiant 100 kg/ha azoto veiklios medžiagos, parūgštinta trąša davė panašų derlių kaip tręšimas 200 kg/ha azotu su neparūgštinta trąša. Nerūgštintoje organinėje trąšoje amoniakinio azoto nuostoliai didesni nei rūgštintose, todėl tokiam pat derliui gauti reikalingas didesnis bendras azoto kiekis. Kad parūgštinta biodujų gamybos atliekų trąšos duoda didesnį derliaus priedą patvirtino ir atlikti demonstraciniai bandymai gamybiniuose plotuose Vokietijoje.

Suomijoje bei Estijoje žieminius kviečius tręšiant vienoda azoto norma, didžiausias kviečių derlius gautas naudojant parūgštintas kiaulių srutas, palyginti su tręšimu nerūgštintomis srutomis arba mineralinėmis trąšomis. Estijoje bandymų rezultatai parodė, kad naudojant parūgštintas kiaulių srutas, sumažėjo ir ligų, tokių kaip septoriozės, išplitimas augaluose. Lenkijoje, naudojant parūgštintas gyvulių srutas, kaip ir Vokietijoje, gautas didesnis žolės žaliosios masės derlius nei tręšiant nerūgštintomis srutomis.

Suprantama, kad dirvožemiai skirtingose šalyse ir net tos pačios šalies regionuose labai skiriasi, tad, kalbant apie Lietuvą, reikalingi išsamesni tyrimai, kiek turime dirvožemių, kuriuose galėtume naudoti šitą priemonę.

Su technologija supažindinta Vokietijos bendruomenė

Rugsėjo 27 dieną vykusiame sklaidos renginyje žemdirbiai, mokslininkai ir politikai buvo supažindinti su projekto veikla, gautais rezultatais, lankytasi viename iš Kylio universitetui priklausančiame eksperimentiniame ūkyje Lindhof.

Kylio universitetui priklausantis Lindhof eksperimentinis ūkis žavi beveik šimtmetį siekiančiais pastatais ir idealia tvarka.

Kylio universitetas iš viso turi tris ūkius, kuriuose atliekami eksperimentai su sėjomainomis, taikoma ilgalaikė sėjomaina (augalų rotacija), auginama pakankamai ankštinių augalų, naudojamų dirvai kaip azoto šaltinis, siekiama optimizuoti pašarų gamybą derliaus ir pašarų kokybės požiūriu, optimizuojant ganyklų įrengimą, tiriamas poveikis aplinkai, lyginant ekologinį ir tradicinį ūkininkavimą, ir kt. Ūkyje siekiama taikyti uždarą gamybos ciklą, pavyzdžiui, ekologiškai gaminami pašarai ir jų pagrindu ekologiškai užauginami gyvuliai, skirti maistui.

Renginio dalyviai galėjo išsamiai susipažinti su ūkyje vykdomais bandymais.

Lindhof – ekologinis mišrus ūkis. Auginama apie 170 galvijų, iš jų – 95 melžiamos karvės, per metus užauginama 100 penimų kiaulių, apie 100 vištų, kurių kiaušiniai parduodami ūkio parduotuvėje, per 20 bičių šeimų.

Pagrindinė ūkio kryptis – pienininkystė. Auginamos holšteinų, džersių ir Švedijos žalmargių mišrūnės. Per metus viena karvė duoda apie 10 tūkstančių litrų pieno. Jų amžius – 2,7 laktacijos. Karvės sėklinamos su angusų veislės buliais. Veršeliai nepaliekami veislei, auginami tik mėsai.

Gyvulininkystė padeda sukurti ir išlaikyti dirvožemio-augalų, augalų-gyvulių ir gyvulių-dirvožemio ciklus.

Per metus paskerdžiama apie 50 kiaulių. Produkcija prekiaujama ūkio parduotuvėlėje.

Ūkis valdo per  180 ha žemės. Kadangi ūkis driekiasi netoli Baltijos jūros, dirvožemis – smėlingas priemolis. Daugiausia ploto užima ganyklos – apie 55 ha (pašaus galvijams gaminasi ūkyje). Auginami žieminiai kviečiai (apie 20 ha),  vasariniai miežiai, bulvės, avižos, lubinai,  2 ha plote įrengti kukurūzų, pupelių, pašarinių žolių bandymai. Moksliniai tyrimai ūkyje atliekami nuo 1997 metų. Ūkyje dirba apie 10 darbuotojų.

Philipp Staritz, projekte dalyvaujančios įmonės BLUNK pardavimų vadybininkas, žemdirbiams  demonstravo srutų rūgštinimo technologiją in-Field, kai srutos parūgštinamos prieš pat jų išlaistymą laukuose.

Vaizdo informacija apie šią srutų laistymo technologiją:

Inovacijos Lietuvoje: išbandomos srutų rūgštinimo technologijos

„Ką pasėsi ... 2018“ – „agroverslo Meka“ (kurios metu pristatytos srutų rūgštinimo technologijos seminare „Inovacija tvariam ūkiui – azoto nuostolių mažinimas dirvožemyje“)

Srutų rūgštinimo technologija išbandoma ir Lenkijoje