Naujienos

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) ir jos Nacionalinės priežiūros tarybos delegacija lankėsi Latvijos kaimo konsultavimo ir ugdymo centre (LKKC). Siekiant tobulėti, visokeriopai naudinga išgirsti apie kaimynų patirtį.  

LŽŪKT direktorius Saulius Cironka, paslaugų pardavimo ir teikimo koordinatorė Giedrė Butkienė, Inovacijų paramos tarnybos vadovė Lina Žukauskienė pakvietė įstaigos Nacionalinės priežiūros tarybos narius dalyvauti išvažiuojamame posėdyje, Latvijos kaimo konsultavimo ir ugdymo centre (LKKC). 

Pas kaimynus drauge su jais vyko Nacionalinės priežiūros tarybos atstovai: LŪS Pasvalio r. skyriaus pirmininkė Lina Židonienė, ŽŪK „Lietuviško ūkio kokybė“ direktorius ir LŪS Kauno r. skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius, ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė dr. Virginija Žoštautienė, Finansų ir biudžeto departamento direktorė Regina Mininienė, Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus patarėjas Vidmantas Ašmonas. 

LKKC specialistai supažindino su savo organizacijos strategija ir veiklos kryptimis, kalbėjo apie naujų paslaugų kūrimą ir plėtrą, veiklos pajamas, regioninių centrų veiklą. Taip pat aptarta, kaip latviams sekasi įgyvendinti valstybės deleguotus projektus ir funkcijas, tarptautinius projektus, žemdirbių švietėjišką veiklą. 

Kaip veikia LKKC?

LKKC veiklos strategiją apibrėžia jos statusas, valdymas, keliami tikslai. Centras yra UAB, kurią 99 proc. valdo valstybė, o 1 proc. – ūkininkų sąjunga. Ministerija LKKC valdyme turi lemiamą žodį. Tačiau direktorius Mārtiņš Cimermanis akcentavo: „Esame 99=1 proc., nes ūkininkų nuomonė labai svarbi, jie – diskusijų partneris, kurio negalime prarasti“.

Šis statusas duoda laisvės, nebūdamas valstybine įstaiga, centras gali būti lankstesnis. Nors visi reikalavimai taikomi kaip valstybinei, savo biudžetą valdo patys. Šiuo metu LKKC teikia komercines paslaugas klientams, vykdo projektinę veiklą ir atlieka valstybės užsakomas funkcijas.

Pasak centro direktoriaus, ko šiandien reikia Latvijos ūkininkams, vienareikšmiškai atsakyti negalima, nes jie labai skirtingi – nuo labai stambių iki labai smulkių, ir visi jie turi būti, nes vieni kitiems reikalingi.

LKKC šiandien yra toks, kokį kūrė ir dėjo pamatus veiklai prieš gerus septynerius metus. Tuo metu atrodė tolima vizija, o šiandien – reali veikla. Prieš septynerius metus padėti projektai: maistas vaikams tiktai vietinis; pagalba vystytis mažiems, pradedantiems ūkiams; ekspertinė veikla, reikalinga žemės ūkio ministerijai ir LFF (ūkininkų federacijai). Iš finansinės apskaitos duomenų centras gali konsultuoti ministeriją apie ūkių ekonominę padėtį, gamtos nuostolius / žalą, patarti paramos, išmokų klausimais ir kt.

Latvijoje gimė EUFRAS (Europos žemės ūkio konsultavimo įstaigų asociacija) idėja. Organizacija sėkmingai veikia. LLKC yra EUFRAS sekretoriatas, organizacija susitinka su ES komisija, vyksta diskusijos. Kita svarbi veikla – CECRA konsultantų ugdymas, standartizavimas ir žinių bei metodų sertifikavimas. LKKC mokymo centras dirba su CECRA, prisideda kuriant Europos konsultantų tinklą. LKKC aktyviai dirba su Ukraina jos stojimo į ES laikotarpiu, kuriant konsultavimo sistemą šioje šalyje.

Akcentuota, kad labai svarbus nuolatinis konsultantų ugdymas. Žemės ūkis reikalauja naujų žinių, ūkininkai jų reikalauja iš Konsultavimo centro, o trūksta žinių iš mokslo. LKKC negali permokinti aukštąjį mokslą baigusių žmonių, todėl siekia konsultantus ugdyti užsienyje (mėnesio kursai Čekijoje).

Pasak Centro direktoriaus, nereikia išbalansuoti resursų. Ūkininkų konsultavimo sistema (FAST) turi būti kiekvienoje Europos šalyje. Jau dabar aišku, kad visoje Europoje ji turėtų būti panašiai veikianti.

Siekiama plėsti konsultavimo funkciją –  kurti skaitmenizuotas sistemas, kad ūkininkaujantys galėtų dirbti su jomis nemokamai.

Anglies ūkininkavimas įgauna pagreitį (1 tonos anglies įkainavimas nuo 60 iki ateityje 600 dolerių). „Turėdami labiau žalią gamybą, galime būti geri savo produkcijos pardavėjai ją sertifikavus“, – sakė Mārtiņš Cimermanis.  

Kalbėta apie tai, kad Latvija praranda vietinę rinką, reikia grįžti su savais žemės ūkio produktais. LKKC sukūrė IS, į kurią suvedama informacija apie pirkėjus ir vietinės produkcijos gamintojus, turinčius vietinio produkto kokybės sertifikatą. Konsultantai teikia konsultacijas dėl sertifikavimo.

Diskutuota apie situaciją, kai pinigai bus susieti ne su hektarais, o su plėtra, projektais. Akcentuotas Ukrainos iššūkis ūkininkavimui.

Kalbėdamas apie finansų valdymą, LKKC Finansų ir paslaugų klientams direktorius Dzintars Vaivods sakė, kad centras derina trijų šalių interesus: klientų, konsultantų, LKKC. Lėšos gaunamos teikiant mokamas paslaugas, įgyvendinant projektus ir teikiant paslaugas valstybei.

Tarptautiniuose projektuose bendradarbiaujama su Uzbegistanu, Afrika, Ukraina, Moldavija, aplinkosaugos srityje – įgyvendinant Life Craft projektą. LKKC stengiasi įtraukti rajonų konsultantus į projektinę veiklą, tačiau komercinę ir projektinę veiklą sudėtinga subalansuoti.

LKKC valstybės priskirtų funkcijų koordinavimo direktorius Edgars Linde sakė, kad valstybės užsakomos veiklos sritys yra derliaus prognozė, Kaimo tinklo veikla ir jo sekretoriatas, žuvininkystės tinklas.

Mokymo centro veiklą pristatė LKKC Švietimo ir mokymo centro direktorius Andis Kursītis. Šis centras – akredituota mokymo institucija. Jis organizuoja LKKC vidinius mokymus, išduoda sertifikatus pagal programas. Daugiausia Kaimo plėtros programos lėšų skiriama žemdirbiams mokyti. Organizuojami ir komerciniai mokymai, taip pat, bendradarbiaujant su švietimo ministerija, padedama žemės ūkio mokykloms rengti metodikas, joms teikiama informacija, duomenys.

Dėkodamas LŽŪKT direktoriui S. Cironkai už suorganizuotą vizitą, LŪS Kauno r. skyriaus pirmininkas Mindaugas Maciulevičius savo facebuko paskiroje rašo: „Latvijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos veikla labai panaši į Lietuvos konsultavimo tarnybos – buhalterinė apskaita ūkininkams, projektų rašymas, agronominiai patarimai, mokymai, akreditacijos, tarptautiniai projektai. Bet skirtingai negu Lietuvos Latvijos kolegos net 30 % pajamų gauna iš valstybės deleguotųjų funkcijų (Lietuvoje – tik 7 %). Norėtųsi tikėti, kad su nauja BŽŪP reforma ir Lietuvoje atsiras didesnis poreikis pačiai valstybei užsakyti vis daugiau paslaugų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje. Stiprios konsultavimo tarnybos yra būtina sąlyga, kad žemės ūkis mūsų šalyse išliktų gyvybingas“.

Latvijos ir Lietuvos konsultavimo tarnybos buvo įkurtos tuo pačiu laikotarpiu ir vystosi panašiais tempais, šiek tiek skirtingomis kryptimis. Bendradarbiavimas tarp įstaigų skaičiuoja dešimtmečius, jis tapo nuoširdžia draugyste.  

LŽŪKT informacija

Mindaugo Maciulevičiaus ir Giedrės Butkienės nuotraukos