Naujienos

Respondentiniai ūkiai į Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) tyrimą atrenkami iš ūkių visumos ir apima visus Lietuvos rajonus, atspindėdami skirtingas ūkininkavimo sąlygas. Surinkti duomenys grupuojami ir rodo tik vidutinius rezultatus, kuriais remiantis galima daryti išvadas apie pajamų lygį ūkiuose ir valdymo sprendimų žemės ūkio sektoriuje efektyvumą.

LŽŪKT Švenčionių r. biure 2017 m. užpildyta 20 respondentinių ūkių anketų. Apklausta 15 ūkių, tvarkančių apskaitą Švenčionių r. biure, ir 5 ūkiai – apklausos būdu. Tarp rajono respondentinių ūkių 9 augalininkystės (45 proc.), 9 mišrūs (45 proc.) ir 2 gyvulininkystės (10 proc.).  Apklaustų gyvulininkystės ūkių veiklos tipas – bitininkystė.

Pagal respondentinių ūkių duomenis 2017 m. vidutinis ūkininko ūkio bendras žemės plotas buvo 85,33 ha. Mažiausias buvo mišrus, t. y. 2,99 ha ūkis, didžiausias pagal plotą – 496,38 ha augalininkystės ūkis. Švenčionių r. 2017 m. ūkininkai daugiausia augino avižų, kviečių, pupų, žirnių, rugių. Kaip matome iš 1 pav., nemažai auginta dobilų, skirtų žaliajai trąšai, nes Švenčionių r. daug ūkių ūkininkauja ekologiškai ir privalo laikytis ekologinio ūkininkavimo taisyklių.

1 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių pasėlių struktūra, proc.

Švenčionių r. žemės nederlingos, todėl, palyginti su vidutiniu Lietuvos respondentinių ūkių derlingumu, žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis. Kaip matome iš 2 pav., mažiausiai skiriasi nereiklių žemei kultūrinių augalų derlingumas (grikių, avižų), nes jas auginant nederlingose žemėse gaunami palyginti neblogi derliai. 2017 m. derlingumui didelės įtakos padarė nepalankios meteorologinės sąlygos. Dalis ūkių, auginusių pupas ir žirnius, visai nenuėmė derliaus, tas taip pat turėjo įtakos vidutiniam šių kultūrinių augalų derlingumui Švenčionių r. respondentiniuose ūkiuose.

2 pav. Švenčionių r. 2017 m. kultūrinių augalų vidutinio derlingumo palyginimas su vidutiniu 2017 m. derlingumu Lietuvoje

Apibendrindami Švenčionių r. derlingumo rodiklius per 3 m. laikotarpį (1 lentelė) matome, kad 2016 m. kai kurių augalų derlingumas didėjo, o 2017 m. visų sumažėjo. Galime daryti išvadą, kad tai lėmė nepalankios oro sąlygos.

1 lentelė. Švenčionių r. respondentinių ūkių vidutinis augalų derlingumas 2015–2017 m., t/ha

Atlikta veiklos efektyvumo analizė

Atliekant respondentinių ūkių veiklos efektyvumo analizę, remiantis paskaičiuotais pagrindiniais santykiniais rodikliais ir palyginus jų kitimą 2015–2017 m., galima daryti tam tikras išvadas (3 pav.).

Apskaičiuotas pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo pajamų euras uždirbo grynojo pelno. Švenčionių r. respondentinių ūkių šis rodiklis vidutiniškai 0,46, tai yra, 1 į turtą investuotas euras rajono ūkiuose uždirbo 46 centus grynojo pelno. 2017 m. palyginus su ankstesniais metais, šis rodiklis sumažėjo. Tam galėjo turėti įtakos grynojo pelno sumažėjimas, kurį lemia išaugusios kintamosios, pastoviosios, palūkanų sąnaudos.

Jeigu grynojo pelningumo rodiklis Švenčionių r. respondentų ūkiuose pakankamai aukštas, grynojo pelningumo (be dotacijų, susijusių su pajamomis) rodiklis visais analizuojamais metais yra neigiamas. Tai rodo, kad Švenčionių r. ūkininkai tiesiogiai priklausomi nuo tiesioginių išmokų ir be paramos nesugebėtų pelningai ūkininkauti.

Skolos rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį, t. y., kokia dalis skolintų lėšų panaudojama formuojant ūkio turtą. Švenčionių r. respondentinių ūkių skolos rodiklis 2017 m. padidėjo, tam galėjo turėti įtakos ūkių aktyvus dalyvavimas investicinėse priemonėse, naujo ilgalaikio turto įsigijimas, nes 2017 m. išaugo ir pastoviųjų sąnaudų dalis bendrojoje produkcijoje.

3 pav. Švenčionių r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliai 2015–2017 m.

Švenčionių r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Laura Kulda

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi