Naujienos
Tikslioji žemdirbystė prasideda nuo dirvožemio ir duomenų
Duomenimis, skaičiavimais ir išmania įranga grįsta tikslioji žemdirbystė – tai būdas didinti ūkio atsparumą dažnėjančioms klimato krizėms, taip pat galimybė tausoti aplinką, mažinti išlaidas ir taupyti išteklius.
Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovo Karolio Urbos, tikslioji žemdirbystė – tai sprendimų priėmimas ūkyje, remiantis įvairiausių šaltinių duomenimis, siekiant optimizuoti veiklą. Sprendimams priimti gali būti naudojama daugybė duomenų – nuo laukų, derliaus vertinimo, dirvožemio tyrimų iki meteorologinių stotelių duomenų ar finansinių ūkio ataskaitų.
Duomenų analizė – išmaniojo ūkininkavimo variklis
Tačiau svarbu ne tik rinkti duomenis, bet ir juos analizuoti, pritaikyti praktiškai. Dronai, jutikliai, GPS įranga, palydoviniai vaizdai ir net meteorologinės stotelės generuoja milžinišką kiekį informacijos apie dirvožemį, augalus, klimatą ir techniką. Tačiau, pasak Konsultavimo tarnybos Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovo K. Urbos, pats duomenų kiekis dar nereiškia naudos.
„Vertė atsiranda tada, kai informacija apdorojama specialiomis programomis, duomenys analizuojami, susiejami, gaunamos konkrečios įžvalgos, rekomendacijos, leidžiančios priimti tikslius, duomenimis pagrįstus sprendimus, kurie ne tik lemia didesnį derlių, bet ir ūkininkavimą daro tvaresnį bei konkurencingesnį“, – pabrėžia tiksliosios žemdirbystės specialistas.
Pasak jo, duomenų analizė padeda nustatyti, kuriose lauko vietose reikia daugiau trąšų ar laistymo ir taip optimizuoti šiuos procesus, prognozuoti ligų ar kenkėjų rizikas, optimizuoti derliaus nuėmimo laiką, planuoti darbus atsižvelgiant į orų prognozes ir dirvožemio būklę ir panašiai.
