Naujienos

Nepaisant to, kad šylant orams ir saulei vis kylant aukštyn darbai ūkiuose virte verda, svarbioms diskusijoms, galinčioms turėti praktinių pokyčių ūkių veikloje, žemdirbiai laiko randa.  

Balandžio 2 d. Kaune į seminarą – praktinę diskusiją „Augalų apsaugos priemonių taikymas praktikoje” atvyko  apskrities žemdirbiai, pasirinkę skirtingas ūkininkavimo kryptis – įprastą augalininkystę (javų auginimą), daržininkystę, uoginininkystę, sodininkystę.  

Būtinas abipusis dialogas 

Anot seminaro-diskusijos idėjos autorius Kauno rajono ūkininkų sąjungos vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, labai norisi, kad žemdirbiai turėtų glaudesnį santykį, socialinį dialogą su jų veiklą reglamentuojančiomis arba kontroliuojančiomis institucijomis. Tad augalininkystės sezonui įsibėgėjant, į susitikimą buvo pakviesti Valstybinės augalininkystės tarnybos atstovai bei su ūkininkais glaudžiai dirbantys Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai, kurie savo klientų problemas žino geriausiai.  

Valstybinės Augalininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Mantas Butas susitikimo pradžioje džiaugėsi iniciatyvomis iš žemdirbių, sakė, kad norisi išgirsti ūkininkų problemas iš pirmų lūpų ir žadėjo atsižvelgti į jų pasiūlymus.  

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Saulius Cironka ūkininkams priminė, kad  savo ūkiuose gali naudotis nemokama informacine sistema IKMIS, o platesnius sistemos funkcionalumus pristatė Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla. Susitikime taip pat dalyvavo ir direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vadovas Karolis Urba, Rinkodaros skyriaus vadovė Erika Mankutė, Kauno r. konsultavimo biuro konsultantai. 

„LŽŪKT augalininkystės konsultantai jau pasklido po laukus ir pradėjo pasėlių dinaminius stebėjimus 40-yje šalies savivaldybių, kur viso augalų vegetacijos sezono metu vykdys augalų ligų bei kitų žaladarių apskaitas ir prognozuos plitimo tendencijas. Reikalingiausią ir aktualiausią informaciją iš stebimų pasėlių visoje Lietuvoje rasite sistemoje IKMIS: orų prognozes ir informaciją apie augalų ligų ir kenkėjų plitimą, kiek iškrito kritulių, kokia temperatūra laikėsi dirvožemyje ir aplinkoje, stichinius meteorologinius reiškinius: šalnas, sausrą, ilgą lietingą laikotarpį“, – akcentavo R. Magyla.  

Seminaro-diskusijąos akcentas – darbas grupėse 

Renginio metu siekta išsigryninti esmines žemdirbiams kylančias problemas, pasiūlymus. Dėl skirtingų ūkininkavimo krypčių, vykdant skirtingą produkcijos gamybą, darbas vyko trijose grupėse – augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir uogininkystės.  

Kiekvienoje darbo grupėje nuomonių, matomų problemų netrūko. Ūkininkai dalinosi patirtimi, siūlė savo sprendimus, kaip problemos galėtų būti sprendžiamos operatyviau ir efektyviau.  

Apibendrinant darbo grupių susistemintas problemas, dažniausiai buvo kalbama apie platesnį registruotų augalų apsaugos produktų asortimentą, kovojant su augalų ligomis bei kenkėjais, diskutuota apie produktų apskaitos problemas, tręšiamųjų produktų sandėliavimo ne visiškai racionalius reikalavimus. Taip pat siūlyta įvesti leistinas paklaidas augalų apsaugos produktų panaudotoms minimalioms ir didžiausioms registruotoms normoms, svarstyti galimybę suvienodinti tų pačių veikliųjų medžiagų karencijos laikotarpį skirtingiems augalams, ir peržiūrėti kitus, ūkininkų manymu, perteklinius reikalavimus. 

O kas toliau? 

Kauno ūkininkų sąjungos vadovas M. Maciulevičius seminaro dalyviams žadėjo susisteminti žemdirbių išsakytas problemas, jas sudėlios į raštą ir jį pateiks Lietuvos žemės ūkio tarybai, siekiant, kad jos nukeliautų teisės aktus kuriančioms institucijoms.  

VAT direktoriaus pavaduotojas M. Butas žadėjo, kad išsakytas problemas aptars su komanda ir ieškos sprendimų toms, kurias operatyviai gali išspręsti VAT.  

Autorė Erika Mankutė, Rinkodaros skyriaus vadovė

Nuotraukos autorės