Naujienos

Ūkininkavimas kaupiant anglį (angl. carbon farming) tampa nauju žaliojo verslo modeliu, pagal kurį įgyvendinama tvaresnė žemės tvarkymo praktika, gali būti generuojami anglies kreditai, bet tai ne vienintelis ūkininkų skatinimo metodas. Tai ir BŽŪP tiesioginės išmokos, kai kurios schemos, teikiančios ūkininkams žinių ir konsultacijų. Vis tik klausimų daugiau nei atsakymų, tačiau informacijos ieškoti ir ją kaupti neprošal.

Su žaliojo verslo koncepcija, užsienio valstybėse egzistuojančiomis anglies kaupimo ūkininkavimo schemomis, nauda ir rizika, politinius procesus Europos Sąjungoje bei nacionaliniu lygmeniu LŽŪKT konsultantai ir specialistai supažindinti ŽŪM organizuotame nuotoliniame seminare „Anglies kaupimo ūkininkavimas: nuo teorijos iki praktikos“. Kur esame ir ko laukiame?

Žemės ūkio ministro patarėja klimato ir agroaplinkosaugos klausimais Kristina Simonaitytė aptarė nacionalinius klimato tikslus ir įsipareigojimus bei jų sąsajas su anglies kaupimo ūkininkavimu. Pasak specialistės, Lietuvos žemės ūkis bendrai šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijų išmeta apie 22 proc. Tai gana aukštas rodiklis, lyginant su kitomis ES valstybėmis. 2020 m. duomenimis, gyvulininkystė sudarė 42 proc., augalininkystė (žemės ūkio dirvožemiai) – 58 proc. visų žemės ūkio sektoriaus emisijų. Lietuvos tikslai, vadovaujantis Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarke, mažiau ambicingi. Skaičiuojant sektorius, nepatenkančius į vadinamąją apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, reikėtų ŠESD emisijas sumažinti 25 proc., lyginant su 2005 m. Tai transportas, energetika, atliekos ir žemės ūkis. Pastarajam numatyta ŠESD emisijas susimažinti 11 proc., lyginant su 2005 m. Pasak žemės ūkio ministro patarėjos, žemės ūkiui keliami vieni mažiausių tikslų.

Daugiau www.agroakademija.lt

E. Vilkevičiaus nuotraukos