Naujienos

Vaikystėje ūkyje padėjęs seneliui, vėliau – tėčiui, šiandien jaunasis ūkininkas, LŽŪKT Radviliškio r. biuro klientas Justinas Poška (nuotr.) drauge su šeimos nariais daugiau nei dešimtmetį valdo per 240 ha augalininkystės ūkį. Augina žieminius miežius, žieminius kviečius, rapsus ir pupinius augalus. Su Justinu kalbamės apie šeimos ūkio planus, kooperaciją ir išmaniąsias technologijas.

Daug kalbama apie intensyvų ūkininkavimą, neigiamas to pasekmes ir raginimą ūkininkauti pasitelkiant tiksliąsias technologijas. Kokie, jūsų manymu, svarbiausi aspektai pasirenkant šį kelią?

Išmaniosiomis technologijomis domimės jau seniai, daug pliusų matome. Pirmiausia – tai įvairių ūkio sąnaudų mažinimas, o ir gamtai geriau. Tik prieš pradedant jas taikyti, reikia atlikti ir namų darbus, pavyzdžiui išsitirti ūkio dirvožemį. Anksčiau tyrėme atskirus dirvožemio plotus. Pastebėjome, kad kai kuriuos laukus tręšiame taip pat, bet nukuliame mažiau.  Pradėjome ieškoti, kur bėdos. Ankstesni tyrimai parodė, kad mūsų žemėse buvo per daug kalio, o trūko fosforo. Dabar išsityrėme beveik visus ūkio laukus, tad žinosime bendrą vaizdą: kur, kiek ir ko reikia. Bet pati žemė nebloga. Turime visko: ir durpingos, ir smėlio.

Kiek jums svarbu laikytis geros žemdirbystės principų?

Mums tai svarbu. Stengiamės jų laikytis: purškiame tik tada, kada reikia, kai kenkėjai pasiekia žalingumo ribą. Stebime Konsultavimo tarnybos IKMIS informaciją. Kiekvieną purškimą „pasveriame“. Domimės, skaičiuojame, o ne kad kaimynas išvažiavo, tai ir aš iš paskos.

Tarpinius pasėlius auginame apie septynerius metus. Iš karto pastebėjome, kad žemė puresnė, balų pasėliuose mažiau, pamažinome šiek tiek trąšų, dirvos paviršiuje sliekų daugiau atsirado. Vėjas mažiau dirvą pusto, patenka mažiau saulės spindulių, tad žemė mažiau džiovinama.

Pradžioje daugiau ridikų, garstyčių sėjau. Kiti sako, kad garstyčios rapsams nelabai patinka, bet paskaitęs vokiškoje, rusiškoje literatūroje radau informacijos, kad kol garstyčia nepradeda medėti, neturi ankštarų, tai ji visais atvejais dirvą tik gerina. Mitų visokių prisiklausai, tačiau reikia pačiam išbandyti.

Kai įsigijome tiesioginę sėjamąją, sėsiu mišinius iš kokių 7 augalų. Žiūrėsime, kas pagal kultūrą labiau tinka auginti.

Laikomės sėjomainos, augalai į tą patį lauką grįžta kas 4–5 metus: žieminiai miežiai, rapsai, kviečiai ir pupiniai. Ir taip ratu. Bandome šiek tiek ir žolių sėklai paauginti. Ir žemei, tikimės, bus geriau, o gal ir naują nišą atrasime.

Dar parašėme projektą, kuriame numatėme plėtoti daržininkystę – ketiname auginti pupas ir žirnius. Dėl Europos Sąjungos projektų verslo planų rengimo ir kitų klausimų jau dvylika metų bendradarbiaujame su LŽŪKT Radviliškio r. biuro konsultantais. Biure tvarkoma ir ūkio buhalterinė apskaita. Pagal žemdirbių konsultavimo projektą naudojausi ir konsultavimo paslaugomis. Džiaugiamės ne vienų metų bendryste.

Tęsinys www.agroakademija.lt