Naujienos

Lietuva, tapusi Bendrijos nare, privalo teikti duomenis į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Siekiant įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės vertinimas.

Šiam tikslui pasiekti 1965 m. buvo sukurta informacinė sistema – ŪADT. Respondentai į šį tinklą atrenkami taikant statistinės atrankos metodus. Juos pritaikius, į ŪADT 2017 m. pateko apibendrinti 18 Varėnos r. ūkių duomenys. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikė savanoriškai.

Bendras Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas 2017 m. buvo 2894525,89 ha, o Varėnos rajone – 38649,19 hektaro. Tai sudarė 1,33 proc. bendro deklaruoto ploto. Auginti žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, avižos, grikiai, labai mažą dalį (326,89 ha) užėmė vasariniai kvietrugiai ir miežiai (422,15 ha). Atsižvelgiant į Lietuvos reljefą, Varėnos r. auginta labai mažai ankštinių augalų. Didžiausią dalį užėmė žirniai, 138,35 ha deklaruota vikių, 213,58 ha – lubinų, o pupų deklaruota tik 4,96 hektaro.

Augalininkystės ir gyvulininkystės apžvalga

Dauguma respondentinių ūkių 2017 m. augino ir pagrindines pajamas gavo už augalininkystės produkciją, nors iš 18 ūkių 13 gavo pajamų ir iš gyvulininkystės, 1 – iš miškininkystės ir paslaugų teikimo.  Kai kurie respondentai anketas teikia jau daug metų, todėl mažai keičiasi ir ūkiuose auginami augalai. Daugiausia auginta kviečių, kvietrugių, avižų, žirnių ir rapsų.

Atliekant analizę, gauti vidutiniai Varėnos r. respondentinių ūkių derlingumo duomenys, kurie 1 lentelėje lyginami su 2016 m. panašiomis sąlygomis ūkininkavusių ūkių derlingumo duomenimis.

1 lentelė. Pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo palyginimas, t/ha

Kad būtų lengviau lyginti, pateikiamas 1 pav., kuriame labai aiški derlingumo kaita 2015–2017 m. Matome, kad prasčiausias derlingumas, palyginti visus trejus metus, buvo 2016 m., kuomet didžiausios įtakos turėjo gamtos sąlygos.

1 pav. Pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumo 2015–2017 m. palyginimas

Iš viso Varėnos r. laikyta apie 950 pieninių karvių. Iš 18 respondentinių ūkių 13 gavo pajamų pardavę gyvulininkystės produkciją. Per 2017 m. Varėnos r. pieną rinkai tiekė 203 gamintojai.

Ekonominiai rodikliai

Varėnos r. 2017 m. respondentinių ūkių bendros pajamos – 820203,89 Eur. Didžiausia dalį sudarė augalininkystės produkcijos pardavimas, toliau gyvulininkystės produkcijos, miškininkystės ir kitų paslaugų pajamos. Respondentinių ūkių pajamų struktūra pateikiama 2 paveiksle.

2 pav. Respondentinių ūkių pajamų struktūra, proc.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Varėnos r. šis rodiklis 2017 m. buvo 0,43. Tai reiškia, kad ūkiai buvo gyvybingi, veiklą vykdė pelningai ir stabiliai.

Grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Šis rodiklis svarbus, nes rodo ūkių gebėjimą dirbi, vystytis ir uždirbti pelno iš tiesiogiai vykdomos veiklos, negaunant dotacijų (be paramos). Apskaičiavus rodiklį, rezultatas neigiamas, tai reiškia, kad Varėnos r. respondentiniai ūkiai be paramos būtų nuostolingi, ir valstybės parama Varėnos r. respondentiniams ūkiams yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga.

2 lentelė. Grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų palyginimas

Lentelės duomenys rodo, kad ūkių vystymuisi didelės įtakos daro gaunama parama, todėl ŪADT tenka svarbus vaidmuo pagrindžiant tą paramą ūkininkams.

Respondentiniai ūkiai savo duomenis su kitų rajonų duomenimis gali palyginti kiekvienais metais išleidžiamame elektroniniame leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“.

Varėnos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė, Ingrida Baublienė

Naudinga vaizdo informacija

ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi