Lietuva, tapusi Bendrijos nare, privalo teikti duomenis į ES Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT). Siekiant įgyvendinti bendrąją žemės ūkio politiką, ES šalyse nuolat stebima žemės ūkio padėtis, t. y. vykdomas ūkininkų veiklos ekonominės ir finansinės būklės vertinimas.
Šiam tikslui pasiekti 1965 m. buvo sukurta informacinė sistema – ŪADT. Respondentai į šį tinklą atrenkami taikant statistinės atrankos metodus. Juos pritaikius, į ŪADT 2017 m. pateko apibendrinti 18 Varėnos r. ūkių duomenys. Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikė savanoriškai.
Bendras Lietuvoje deklaruotų žemės ūkio naudmenų plotas 2017 m. buvo 2894525,89 ha, o Varėnos rajone – 38649,19 hektaro. Tai sudarė 1,33 proc. bendro deklaruoto ploto. Auginti žieminiai kviečiai, žieminiai kvietrugiai, avižos, grikiai, labai mažą dalį (326,89 ha) užėmė vasariniai kvietrugiai ir miežiai (422,15 ha). Atsižvelgiant į Lietuvos reljefą, Varėnos r. auginta labai mažai ankštinių augalų. Didžiausią dalį užėmė žirniai, 138,35 ha deklaruota vikių, 213,58 ha – lubinų, o pupų deklaruota tik 4,96 hektaro.
Augalininkystės ir gyvulininkystės apžvalga
Dauguma respondentinių ūkių 2017 m. augino ir pagrindines pajamas gavo už augalininkystės produkciją, nors iš 18 ūkių 13 gavo pajamų ir iš gyvulininkystės, 1 – iš miškininkystės ir paslaugų teikimo. Kai kurie respondentai anketas teikia jau daug metų, todėl mažai keičiasi ir ūkiuose auginami augalai. Daugiausia auginta kviečių, kvietrugių, avižų, žirnių ir rapsų.
Atliekant analizę, gauti vidutiniai Varėnos r. respondentinių ūkių derlingumo duomenys, kurie 1 lentelėje lyginami su 2016 m. panašiomis sąlygomis ūkininkavusių ūkių derlingumo duomenimis.
1 lentelė. Pagrindinių žemės ūkio augalų vidutinio derlingumo palyginimas, t/ha
Kad būtų lengviau lyginti, pateikiamas 1 pav., kuriame labai aiški derlingumo kaita 2015–2017 m. Matome, kad prasčiausias derlingumas, palyginti visus trejus metus, buvo 2016 m., kuomet didžiausios įtakos turėjo gamtos sąlygos.
1 pav. Pagrindinių žemės ūkio augalų derlingumo 2015–2017 m. palyginimas
Iš viso Varėnos r. laikyta apie 950 pieninių karvių. Iš 18 respondentinių ūkių 13 gavo pajamų pardavę gyvulininkystės produkciją. Per 2017 m. Varėnos r. pieną rinkai tiekė 203 gamintojai.
Ekonominiai rodikliai
Varėnos r. 2017 m. respondentinių ūkių bendros pajamos – 820203,89 Eur. Didžiausia dalį sudarė augalininkystės produkcijos pardavimas, toliau gyvulininkystės produkcijos, miškininkystės ir kitų paslaugų pajamos. Respondentinių ūkių pajamų struktūra pateikiama 2 paveiksle.
2 pav. Respondentinių ūkių pajamų struktūra, proc.
Veiklos efektyvumo rodikliai
Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno (skirtumas tarp pardavimo kainos ir savikainos). Varėnos r. šis rodiklis 2017 m. buvo 0,43. Tai reiškia, kad ūkiai buvo gyvybingi, veiklą vykdė pelningai ir stabiliai.
Grynojo pelningumo be dotacijų rodiklis rodo, kiek grynojo pelno be dotacijų, susijusių su pajamomis, uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Šis rodiklis svarbus, nes rodo ūkių gebėjimą dirbi, vystytis ir uždirbti pelno iš tiesiogiai vykdomos veiklos, negaunant dotacijų (be paramos). Apskaičiavus rodiklį, rezultatas neigiamas, tai reiškia, kad Varėnos r. respondentiniai ūkiai be paramos būtų nuostolingi, ir valstybės parama Varėnos r. respondentiniams ūkiams yra gyvybiškai svarbi ir reikalinga.
2 lentelė. Grynojo pelningumo ir grynojo pelningumo be dotacijų palyginimas
Lentelės duomenys rodo, kad ūkių vystymuisi didelės įtakos daro gaunama parama, todėl ŪADT tenka svarbus vaidmuo pagrindžiant tą paramą ūkininkams.
Respondentiniai ūkiai savo duomenis su kitų rajonų duomenimis gali palyginti kiekvienais metais išleidžiamame elektroniniame leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai (ŪADT tyrimo duomenys)“.
Varėnos r. biuro ūkio apskaitos konsultantė, Ingrida Baublienė
Naudinga vaizdo informacija
ŪADT – tvariam Europos žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymuisi
© 2024 LŽŪKT
Visos teisės saugomos
Šioje interneto svetainėje pateiktą tekstinę
ir grafinę informaciją, videomedžiagą
naudoti kituose kūriniuose, kopijuoti,
platinti ir atgaminti be išankstinio
VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo
tarnybos leidimo griežtai draudžiama.
Mūsų svetainė naudoja slapukus (angl. cookies). Šie slapukai naudojami statistikos ir rinkodaros tikslais.
Jei Jūs sutinkate, kad šiems tikslams būtų naudojami slapukai, spauskite „Sutinku“ ir toliau naudokitės svetaine.
Kad veiktų užklausos forma, naudojame sistemą „Google ReCaptcha“, kuri padeda atskirti jus nuo interneto robotų, kurie siunčia brukalus (angl. spam) ir panašaus tipo informaciją.
Taigi, kad šios užklausos forma užtikrintai veiktų, jūs turite pažymėti „Sutinku su našumo slapukais“.
Jūs galite pasirinkti, kuriuos slapukus leidžiate naudoti.
Plačiau apie slapukų ir privatumo politiką.
Funkciniai slapukai (būtini)Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, ir negali būti išjungti. Šie slapukai nesaugo jokių duomenų, pagal kuriuos būtų galima jus asmeniškai atpažinti, ir yra ištrinami išėjus iš svetainės. |
|
Našumo slapukaiŠie slapukai leidžia apskaičiuoti, kaip dažnai lankomasi svetainėje, ir nustatyti duomenų srauto šaltinius – tik turėdami tokią informaciją galėsime patobulinti svetainės veikimą. Jie padeda mums atskirti, kurie puslapiai yra populiariausi, ir matyti, kaip vartotojai naudojasi svetaine. Tam mes naudojamės „Google Analytics“ statistikos sistema. Surinktos informacijos neplatiname. Surinkta informacija yra visiškai anonimiška ir tiesiogiai jūsų neidentifikuoja. |
|
Reklaminiai slapukaiŠie slapukai yra naudojami trečiųjų šalių, kad būtų galima pateikti reklamą, atitinkančią jūsų poreikius. Mes naudojame slapukus, kurie padeda rinkti informaciją apie jūsų veiksmus internete ir leidžia sužinoti, kuo jūs domitės, taigi galime pateikti tik Jus dominančią reklamą. Jeigu nesutinkate, kad jums rodytume reklamą, palikite šį langelį nepažymėtą. |