Naujienos

2022 m. birželio 2–3 d. vyksta 5-asis tarptautinis dirvožemio fizikos simpoziumas, kurį organizuoja Lietuvos dirvožemininkų draugija prie LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus (LDD) kartu su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Lietuvoje šis simpoziumas turėjo vykti dar pernai, tačiau atsižvelgiant į nepalankią pasaulinę epideminę COVID-19 situaciją, renginys organizuojamas šiemet. Simpoziumo tikslas – pristatyti perspektyvius dirvožemio fizikinių savybių tyrimo metodus ir jų taikymo inovacijas bei nagrinėti fizikinių ir cheminių dirvožemio savybių sąsajas. Simpoziume pranešimus skaitė mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Kolumbijos, Latvijos ir Moldovos, o su naujais moksliniais sprendiniais kviečiami susipažinti žemdirbiai, žemės ūkio verslo įmonių atstovai, suinteresuoti klausytojai iš Lietuvos bei užsienio.

Lietuvos mokslininkai iš Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemdirbystės instituto pateikė rekomendacijas, kaip užkirsti kelią agroekosistemų funkcionalumo sumažėjimui, efektyvesniam žemės naudojimui įvertinus vietos dirvožemio ir aplinkos sąlygas, dėl ko mažiau keisis dirvožemio fizikinės savybės ir užtikrins augalo augimo sąlygas pasikeitus augimo sąlygoms. Dalyviai aptarė ryšį tarp dirvožemio agrocheminių savybių, makroporų ir vandeniui stabilių agregatų, kai  žemės dirbimas yra skirtingas.

Agrofizikos instituto mokslininkai iš Liublino pristatė naujai kuriamą autonominę optinio pluošto sistemą, skirtą nuotoliniu būdu dideliu tikslumu, raiška ir diapazonu matuoti žemės temperatūrą. Pasak mokslininkų, įrenginio pluoštiniai jutikliai užtikrins geresnį temperatūros jautrumą ir matavimo tikslumą. Šis įrenginys bus naudojamas atliekant klimato kaitos ir žemės savybių tyrimus, kuriuos vykdys mokslo ir meteorologijos institutai. Juose bus pateikti „gyvi“ didelės raiškos duomenys, apimantys didelę žemės aprėptį (įskaitant amžinąjį įšalą, ledynus ir kt.), kurie leis sukurti tikslesnes klimato ir oro pokyčių prognozes, turinčias įtakos regionams nuo poliarinių ratų iki dirbamų žemių. Šį prietaisą ūkininkai taip pat galės pritaikyti savo ūkiuose ir tai jiems padės optimizuoti technologinius procesus, atsižvelgiant į kasdienius ir kasmetinius vietinių žemės sąlygų pokyčius.

Kaip žinia, dirvožemis yra svarbi daugelio ekosistemų sudedamoji dalis, tad Lenkijos mokslininkai pristatė pažangų dirvožemio erozijos tyrimo metodą – paviršiaus skenerių panaudojimo galimybes vykdant dirvožemio erozijos tyrimus, paremtą purslų analize. Paviršiaus skaitytuvai yra svarbūs prietaisai – jie padeda išmatuoti dinamišką procesą, kurį sukelia lašo poveikis dirvožemio paviršiui. Šiam reiškiniui analizuoti naudojamos didelės spartos kameros, kompiuterinė tomografija, o pastaruoju metu ir izotopinė analizė. Skenerio naudojimas padeda nustatyti po kritimo susidariusių kraterių gylį, skersmenį, apskritimą ir tūrį. Šis matavimo metodas greitas ir tikslus. Duomenys, surinkti naudojant skaitytuvus, suteiks daugiau žinių apie purslų reiškinį ir padės aiškinantis veiksmus, susijusius su purslų susiejimu su vėlesniais vandens erozijos etapais.

Kolumbijos Nacionalinio universiteto mokslininkai aptarė Andų dirvožemį formuojančius veiksnius, antropogeninės veiklos įtaką jo funkcionavimui bei dirvožemio fizikinių savybių pokyčius dėl jo naudojimo žemės ūkio reikmėms. Jų tyrimai parodė, kad jų klimatinėje zonoje skirtingas žemės naudojimas (natūrali augalija-ganyklos-pasėliai) neturėjo tiesioginės įtakos dirvožemio fizikinėms savybėms, bet yra stipriai susijęs su dirvožemio geneze. Labai svarbu suprasti dirvožemio kokybę ir įvertinti ekologinius procesus, susijusius su augmenija. Dirvožemio kokybė yra atogrąžų kalnų vietovių ekosistemos atkūrimo veiksmingumo rodiklis, leidžiantis suprasti dirvožemio kokybės pokyčius ir suteikiantis praktinį pagrindą įvertinti ekologinio atkūrimo metodus Kolumbijos Andų sąlygomis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos specialistai pristatė taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinę sistemą (TITRIS). Ši sistema skirta ūkininkams, konsultantams ir mokslininkams susipažinti su žemės ūkio srityje sukurtomis inovacijomis. Sistema renka, viešina ir kaupia taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų duomenis, kurie potencialiai gali prisidėti prie efektyvesnio, tvaresnio ir aplinką tausojančio ūkininkavimo. TITRIS objektas – praktikoje kuriami tyrimai ir inovacijos, kurios turi ir gali turėti mažesnės ar didesnės reikšmės plėtojant tvarią žemės ūkio gamybą. Duomenis apie taikomųjų tyrimų ir inovacijų rezultatus TITRIS teikia mokslo institucijos, ūkiai, kiti specializuotos veiklos gamintojai. Šiuo metu TITRIS sistemoje yra paskelbtos 29 sistemos naujovės: 8 mokslinės ir 21 praktinė. Naujovės teikia rašytinę informaciją ir apima nuotraukas, vaizdo įrašus ar nuorodas į įsiterpimus.

Lenkijoje veikiantis Pulavų Dirvožemio mokslų ir augalininkystės institutas tyrinėja naują įrankį ProbeField, skirtą patikimam anglies atsargų ir dirvožemio derlingumo stebėjimui lauke. Jo veikimo principas pagrįstas proksimaliniais jutikliais ir esamomis dirvožemio spektro bibliotekomis. Tai greita ir paprasta dirvožemio analizė tiesiogiai lauke, galinti žymiai padidinti analizuojamų mėginių skaičių. Šio įrankio veikimas paremtas infraraudonąja spektroskopija (VIS-NIRS), tačiau kintama drėgmė ir struktūra lauke trukdys analizių patikimumui. ProbeField išbandys ir pasiūlys fizinę ir matematinę procedūrą šioms problemoms spręsti. Bus išanalizuotas platus dirvožemio savybių spektras ir atliktas 3D žemėlapis, kad būtų galima įvertinti, pavyzdžiui, anglies atsargas. Bus parengtas geriausios praktikos protokolas.

Tai tik keletas pranešimų iš šio renginio. Jo metu perskaityta 13 pranešimų, parengta 20 stendinių pranešimų. Taip pat bus išleista pranešimų santraukų knyga.

Verta paminėti, kad jau tradiciniu tapęs renginys įgauna vis didesnę svarbą ir populiarumą, o jį rengiant aktyviai bendradarbiauja net penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Vengrijos, Čekijos, Slovakijos – mokslo, akademinės bei visuomeninės organizacijos.   Lietuvos dirvožemininkų draugijos nariai nuo 2016 metų aktyviai dalyvauja ir patys prisideda organizuodami tarptautinius dirvožemio fizikos simpoziumus. Iki šiol įvyko keturi tokie renginiai įvairiose Lenkijos vietovėse: Varšuvoje (2016 m.), Zabže (2017 m.), Krokuvoje (2018 m.) ir Liubline (2019 m.).  Nuo 2019 metų šis renginys rengiamas kas dvejus metus ir vyksta vis kitoje valstybėje.  Po dvejų metų (2024 m.) tarptautinis dirvožemio fizikos simpoziumas vyks Čekijoje.

Simpoziumo vaizdo įrašą anglų kalba žiūrėkite čia https://www.youtube.com/watch?v=sGpkGRyMZvY

Daugiau informacijos apie vykusius simpoziumus galite rasti LDD interneto puslapyje http://ldd.asu.lt/