Naujienos

Žemės ūkio sektoriui neabejotinai tenka vienas svarbiausių vaidmenų įgyvendinant Europos žaliojo kurso tikslus, Bendrijos ir Lietuvos iškeltą siekį iki 2050 m. pereiti prie klimatui neutralios veiklos. Tai iššūkis ir naujos galimybės visai maisto tiekimo grandinei bei kiekvienam iš mūsų, todėl reikės visų sąveikos, kad pasiektume bene ambicingiausius visų laikų tikslus. Apie ES iškeltus ir Lietuvos prisiimtus įsipareigojimus, jų įgyvendinimą, kylančias problemas ir galimybes bei kitų šalių patirtį kalbamės su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tarptautinių ryšių ir bendradarbiavimo vadovu Sauliumi Cironka.

Europos politikai artimiausioje perspektyvoje žemės ūkį mato tvarų, t. y. socialiai stabilų, ekonomiškai gyvybingą ir draugišką aplinkai. Priminkite, kokie yra pagrindiniai ES ir Lietuvos prisiimti įsipareigojimai siekiant klimatui neutralios veiklos, žaliojo kurso tikslų? 

Jau senokai Europos Sąjungoje kalbama apie tai, kad reikia daugiau dėmesio skirti gamybos procesuose atsirandančiai taršai kontroliuoti ir mažinti. Puikiai suprantame, kad reikia apsirūpinti maistu, bet jį reikia gaminti saugiai, o maisto gamybos procese daugiau dėmesio skirti aplinkosaugai. Taip gimė nemažai dokumentų, pradedant ES žaliuoju kursu, kuriame numatyti 9 tikslai, apimantys socialinį, ekonominį, aplinkosauginį ir inovacinį sektorių, strategija „Nuo lauko iki stalo“ ir kt. Pastarojoje aiškiai pasakoma, kokius įsipareigojimus reikėtų įgyvendinti, kad po tam tikro laikotarpio gyventume tvariau. Vienas iš jų – trąšų sunaudoti 15–20 proc. mažiau nuo dabartinio kiekio. Kitas – daugiau dėmesio skirti ekologiniams ūkiams ir jų plotų plėtrai – turėtų išaugti iki 25 procentų. Lietuvoje šis tikslas tikrai yra su dideliu iššūkiu – iki 2027 m. planuojama ekologinius plotus padidinti iki 13 procentų.

Lietuvos įsipareigojimai apibrėžti LR Vyriausybės programoje, kurioje kalbama apie žemės ūkio konkurencingumo didinimą. Taigi, pasinaudodami Europos Sąjungos ir valstybės lėšomis, turime investuoti į naujų technologijų diegimą (tikslioji žemdirbystė, robotizavimas, dirbtinis intelektas ir t. t.), mokslą, į mūsų žmonių gebėjimų tobulinimą, nepamiršdami saugesnės ir tvaresnės gamybos, išnaudodami bioekonomikos teikiamas galimybes.

Programoje minima, kad iki 2024 m. plotai, kuriuose bus taikomos neariminės technologijos, padidės apie 1,5 karto, o iki 2030 m. – beveik 3 kartus. Bus siekiama mažinti ŠESD emisijas, skatinant taikyti įvairias technologijas, tokias kaip tiesioginę sėją, sėjomainos taikymą, augalų, sugeriančių didesnį ŠESD kiekį, ir perteklinį azotą iš dirvos kaupiančių tarpinių augalų auginimą, subalansuotą mineralinių trąšų naudojimą ir jų pakeitimą mažiau taršiomis alternatyvomis, daugiamečių pievų apželdinimą ir išlaikymą ir kt. Tikslai yra.

 Daugiau www.agroakademija.lt