Naujienos
Žiemkenčiai dar žaliuoja, tačiau tikrai neramu
Sausis persirito į antrąją pusę, tačiau tikroji žiema kaip ir nebuvo prasidėjusi. Kaskart paspaudus šaltukui ar jam atleidus savo gniaužtus, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) augalininkystės konsultantai vertina, kaip augalai žiemoja. Tikrai neramu, nes situacija nepastovi. Šiandien pastebėjimais dalijasi LŽŪKT augalininkystės konsultantės Janina Gečienė (Širvintų r. biuras), Rima Balsytė (Joniškio r. biuras), Modesta Kirvaitienė (Vilkaviškio r. biuras) ir Vigita Žeimo (Švenčionių r. biuras).
Janina Gečienė, Širvintų r. biuras
Širvintų rajone žiemos pradžia neramino, nes užsnigo ant neužšalusios žemės. Visa laimė, kad sniegas nutirpo ir net pašalo. Sausio mėnuo rodo savo kaprizus: tai lietus, tai šaltukas, tai visiškas atlydys. Kiek iškrenta sniego, tiek nutirpsta, augalams labai žvarbu.
Upėse, upeliuose, grioviuose pakilo vanduo. Priklausomai nuo reljefo ir dirvos sudėties, laukuose tai laikosi įšalas, tai visai klimpsta kojos į purvynę, kuri naktį vėl sustingsta. Žieminių kultūrų pasėliuose sublizgo didžiulės balos, vandens perteklius neturi kur pradingti ir dėl nedirbančios melioracijos, ir dėl užpildytų griovių. Sinoptikai kol kas orų pakitimų nežada, o tai gresia net ir žieminių kultūrų pražūtimi, jei šąlant drėgmei bus pažeistos šaknys ar per ilgai laukuose užsibus vandens balos. Antroje žiemos pusėje labai skaisčiai sušvintanti saulutė irgi gali padaryti žalos plikiems pasėliams, nudegindama augalus, kurie šiuo metu turėtų būti po sniego patalais.
Kol kas laukuose žiemkenčiai dar žaliuoja, tačiau ūkininkams tikrai neramu dėl laukiančių iššūkių. Drėgmės perteklius tikrai išplaus iš dirvų maisto medžiagas, o trąšų kainos džiaugsmo neteikia. Visiškai nėra aiškumo ir dėl pasėlių deklaravimo taisyklių pavasarį, dėl trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimo teisinių aktų pakeitimų, dėl aplinkosauginių reikalavimų ir pan.
Rima Balsytė, Joniškio r. biuras
Gamtoje nebūna tokių pat dienų. Tik pažvelgę atgal galime matyti atskirų metų panašumus ir skirtumus. Šiuo metu galime kalbėti apie žiemkenčių pasiruošimą žiemojimui, o kaip sekėsi įveikti žiemą, matysime balandžio pabaigoje–gegužės mėnesį.
Šių metų rugpjūtis Joniškio rajone buvo vėsesnis ir gerokai drėgnesnis, kaip ir visoje Lietuvoje, lyginant daugiamečius duomenis. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, rugpjūčio pirmąją dekadą pagal TPI indeksą rajone užfiksuota stichinė sausra, nors nuo liepos 27 d. vos ne kasdien palydavo, trukdė imti derlių. Rugpjūčio 6–8 dienomis gausiau palijo, rugpjūčio 9 dieną drėgmė pasiekė 30 cm dirvos gylį. Dirvos paviršius daugelyje rajono laukų buvo drėgnokas, bet greitai sausėjo. Ūkininkai suskubo sėti žieminius rapsus. Rugpjūčio 16 dieną iškrito 42,6 mm, o 17 dieną – 12,0 mm lietaus, rapsų laukai „plaukė“. Dalis ūkininkų, sėjančių įprastomis sėjamosiomis į gerai paruoštą dirvą, pasėję prieš pat liūtį, turėjo atsėti, nes išdžiūvus dirvai susidarė pluta, kurios augalai neįveikė. Vėluojantiems rapsų sėjai palankesnės buvo rugpjūčio 24–25 dienos, bet dirva buvo šlapoka ir šalta.
Žieminių javų sėjai ir augimui taip pat nebuvo palankios sąlygos. Rugsėjis vėsus su vis užklystančiais trumpalaikio, merkiančio lietaus debesimis. Iki rugsėjo 13 d. vidutinė oro temperatūra siekė 16 °C šilumos, prasidėjo rudeninės šalnos, dirva vėso. Pirmoji didesnė rudeninė šalna užfiksuota rugsėjo 6 d., po to 16, 23 ir 27 dienų naktimis buvo dar didesnės šalnos. Po rugsėjo 16 dienos dirva 10 cm gylyje atvėso iki + 10 °C, susilygino visuose stebimuose gyliuose (apie + 11 °C) ir išliko tokia iki mėnesio pabaigos. Rugsėjo 6–23 dienomis trumpalaikiai lietūs vis atklysdavo, bet dirvos paviršius daugumoje laukų buvo tik drėgnokas, stipriau palijus vos perkopdavo 20 procentų.
Spalio mėnesį (7–11, 19 ir 24 d.) vos tik pragiedrėdavo oras, tuoj naktimis apšarmodavo laukai, sustingdavo dirvos paviršius, grūdino, ruošė augalus žiemai. Spalio 3–6 dienomis orai leido ūkininkams atlikti paskutinius rudeninius augalų priežiūros darbus, vėluojantys tai atliko 12–17 dienomis. Daugiau saulės buvo mėnesio pradžioje, oras įšildavo iki + 16 °C, vėliau saulė pasirodydavo trumpam, tarp rudens darganų.
Augalai turėjo sąlygas užsigrūdinti ir, jei buvo pasiekę reikiamą išsivystymo tarpsnį, dabar ištvermingai laukia pavasario.
Žemėlapyje dirvos temperatūra 10 cm gylyje (2022-01-20 LŽŪKT agrometeorologinių stočių duomenys).
