Alytaus biuras

Kaip pas mus atvykti?

Pulko g. 5,
62117, Alytus
Tel. (8 315) 25 594

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Palma Abramavičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 600 34 324
Indrutė Miliauskienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 1 ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 639 31 198
Gitana Jonuškaitė-Gūžienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 1 ) Augalininkystės konsultantė (8 315) 25 594 8 638 90 837
Gintarė Knyzienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 1 ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 686 58 994
Gabrielė Visockaitė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594
Ramutė Morkeliūnienė Ekonomikos konsultantė (8 315) 25 594 8 686 53 716
Milda Valentienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 614 84 678

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

LŽŪKT  Alytaus r.  biure šiuo metu dirba konsultantės Ramutė Morkeliūnienė, Milda Valentienė, Palma Abramavičienė,  Indrutė Miliauskienė, Gintarė Knyzienė ir Gabrielė Visockaitė.

Teikiamos apskaitos paslaugos
Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Mildą Valentienę, Palmą Abramavičienę, Indrutę Miliauskienę, Gintarę Knyzienę ir Gabrielę Visockaitę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis ir ne žemės ūkio veikla užsiimantys verslininkai.

Rengiami verslo projektai ES paramai gauti
Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Ramutę Morkeliūnienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą. Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.
Privalome sugebėti įvardyti konkrečias ūkio problemas, kurias reikia spręsti. Sulaukęs pagalbos vienu ar keliais aspektais, dažnai žmogus problemą jau pats gali išspręsti iki galo. Kartais pakanka problemą tik aiškiai apibūdinti ir ją išanalizuoti, o kartais užtenka informacijos, kurios trūksta. Prieš nuspręsdamos, kaip suteikti pagalbą, visad įsigiliname į situaciją. Pasitarusios su žemdirbiu, galime padėti pasirinkti ir įgyvendinti net kelis tikslus vienu metu“, – teigia biuro vadovė Indrutė Miliauskienė.

Alytaus r. konsultavimo biuro konsultantės iš kairės: Milda Valentienė, Ramutė Morkeliūnienė, Gintarė Knyzienė, Indrutė Miliauskienė, Palma Abramavičienė, Gitana Jonuškaitė-Gūžienė. 2016

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę Indrutę Miliauskienę. 

Bendradarbiavimo rezultatas – rudeninio arimo pamoka Alytaus rajone

2016-10-12

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Alytaus rajono biuro ir Ūkininkų sąjungos Alytaus r. skyriaus iniciatyva, po 5 metų pertraukos ūkininkams ir jų artojams vėl suorganizuota arimo pamoka. Rudeninio arimo svarba žemės dirbimo technologiniame procese, klaidos ir svarbiausios taisyklės – klausimai, kuriems renginyje skirtas didžiausias dėmesys.

Renginio organizatorius ir dalyvius į savo valdą priėmė ūkininkai Arvydas ir Saulius Valūnai. Visada džiugu, kai organizatorių iniciatyvai pritaria žmonės, kuriems ir skiriamas renginys. Pasak Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantės Gitanos Jonuškaitės-Gūžienės, ūkininkai patys pasiūlė, kad renginys vyktų jų valdoje. Tai ne pirmas kartas. Iniciatyvių ūkininkų Valūnų ūkyje organizuotos ir prieš 5 metus vykusios rajono artojų varžybos.  Saulius – buvęs jų nugalėtojas.

Saulius Valūnas demonstravo ir bearimę technologiją, kai sėjama į dirvos skutiku paruoštą dirvą.

Šį kartą drauge su Sauliumi Valūnu arimo meną demonstravo ūkininko Gintauto Čižausko artojas Audrius Narauskas ir ūkininko Jono Cibulsko artojas Gytis Ališauskas, pernai pripažintas nugalėtoju rajone vykusiame Rudeninio arimo konkurse.

Kiekvieno artojo darbą stebėjo ir patarimų davė didelės patirties turintys, profesionalūs artojų varžybų teisėjai – LŽŪKT darbų saugos grupės inžinierius Saulius Kavaliauskas ir Varėnos rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas dr. Audrius Stoškus.

LŽŪKT Varėnos rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas dr. Audrius Stoškus (centre) su renginio dalyviais aptaria Sauliaus Valūno pirmosios vagos arimą.

„Praktinė pamoka – geriausia. Lygindami kiekvieno artojo arimą, išanalizavome klaidas ir patarėme, kaip jų išvengti. Pakviečiau artojus dalyvauti Rudeninio arimo konkurse. Džiugu, kad sutiko net trys vyrai – Saulius Valūnas, Gytis Ališauskas ir Arūnas Žalynas,“– sakė augalininkystės konsultantė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė.

Konsultantė džiaugėsi, kad arimo pamoką organizuoti padėjo Ūkininkų sąjungos Alytaus r. skyriaus pirmininkas Marius Gudaitis. Jis jau antrus metus iš eilės noriai dalyvauja komisijoje renkant geriausią iš geriausių rajone Rudeninio arimo konkurso artojų.
 

Arimo pamokos dalyviai ir organizatoriai renginiui pasibaigus (iš kairės) Audrius Narauskas, Gintautas Čižauskas, Algis Žiūkas, Jonas Cibulskas, Gitana Jonuškaitė-Gūžienė, Marius Gudaitis ir Saulius Valūnas.

Arimo pamokoje techniką demonstravo renginio rėmėjai – AB „Lytagra“ specialistai.

Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia.

 

Alytaus rajono respondentų 2016 metų veiklos analizė

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat sekama žemės ūkio situacija. Tuo tikslu kasmet vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

Alytaus r. biuro apskaitos konsultantės 2016 m. pateikė 33 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Atlikus jų analizę, galima teigti, kad rajone vyrauja smulkūs ir vidutinio stambumo ūkiai: 13 augalininkystės ir 20 mišrių ūkių. Duomenys buvo surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

Augalininkystė

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito augintų žemės ūkio augalų derlingumas.

Lentelė. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2012–2016 m.

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad daugumos žemės ūkio augalų derlingumas mažai skyrėsi nuo per 2016 m. pasiekto vidutinio derlingumo Lietuvoje. Tam įtakos turėjo nepalankios meteorologinės oro sąlygos, didelė dalis žiemkenčių pavasarį buvo atsėti vasariniais augalais.

Gyvulininkystė

Iš 33 analizuotų ūkių 15 laikė melžiamas karves. Vidutinis karvių skaičius rajono ūkiuose – 51 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 4,91 t per metus. Jis buvo mažesnis nei 2016 m. vidutinis pieno primilžis iš vienos karvės Lietuvoje, kuris buvo 5,24 tonos. 

Alytaus r. 2016 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 119848 Eur: augalininkystės – 75844 Eur, gyvulininkystės – 66756 Eur, nuomos – 368 Eur, paslaugų pardavimo – 9976 Eur.

Lyginant su 2015 m., bendroji augalininkystės produkcija sumažėjo net 53210 Eur, gyvulininkystės – 7706 Eur, paslaugų pardavimo – 1551 Eur. Kaip kito bendroji produkcija rajone 2014–2016 m., matome 1 diagramoje.1 pav. Alytaus r. respondentinių ūkių bendroji produkcija 2014–2016 m.

Pagal paveikslo duomenis matome, kad 2016 m. visi bendrosios produkcijos rodikliai sumažėjo, lyginant su 2015 metais. Įdomu tai, kad vis didesnę produkcijos dalį užėmė pardavimo pajamos už paslaugas ir nuo 2015 m. atsiradusios nuomos pajamos.

Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui 2016 m. sudarė vidutiniškai 51968 Eur. Lyginant su 2015 m., sumažėjo 48935 Eur. Lietuvos ūkininkų BGP 2015 m. sudarė 16968 Eur.

Analizės metu skaičiuoti ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Turto apyvartumo rodiklis rajone – vidutiniškai 0,20 punkto. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis sumažėjo 0,09 punkto.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4 iki 0,6.  Alytaus r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. šis koeficientas išliko nepakitęs, t. y. 0,15. Palyginus su šiuo rodikliu Lietuvoje 2015 m. – sumažėjo 0,01.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, rodo, kad ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis 2016 m. buvo 62,15, 2015 m. – 66,17, o visos Lietuvos vidutinis mokumas buvo 4,38.

Taip pat skaičiuotas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Rajono ūkiuose šis rodiklis – 84,51, o 2015 m. buvo 85,15 – labai arti Lietuvos vidurkio, t. y. 83,53.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo vienas pardavimo pajamų euras. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis žymiai pagėrėjo, tačiau reikšmė išliko neigiama: 2015 m. buvo -0,35, 2016 m. -0,17, o vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. buvo -0,07.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad ūkių pajamos labai priklausė nuo jų palaikymo subsidijų.2 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Šis Alytaus r. ūkininkų respondentų rodiklis 2016 m. yra 36,68 procento. Aptariamais metais, kaip ir 2015 m., rajono ūkininkų pajamos iš subsidijų sudarė maždaug trečdalį visų pajamų, o vidutinis Lietuvos rodiklis 2015 m. – mažiau kaip trečdalį (26,26 proc.) visų pajamų. Todėl galima teigti, kad be subsidijų ūkiams verstis būtų pakankamai sunku.

Alytaus r. respondentinių ūkių analizės rezultatus ūkininkai gali palyginti su šalies rodikliais, kurie pateikti virtualioje erdvėje: www.laei.lt leidinyje „Ūkio veiklos rezultatai“. Jį kasmet rengia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Alytaus r. biuro ekonomikos konsultantė Ramutė Morkeliūnienė,
tel.: (8 315) 25 594, 8 686  53 716