Alytaus biuras

Kaip pas mus atvykti?

Pulko g. 5,
62117, Alytus
Tel. (8 315) 25 594

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Indrutė Miliauskienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 315) 25 594 8 639 31 198
Gitana Jonuškaitė-Gūžienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol vaikui sueis 1 ) Augalininkystės konsultantė (8 315) 25 594 8 638 90 837
Gintarė Knyzienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 686 58 994
Gabrielė Visockaitė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594
Ramutė Morkeliūnienė Ekonomikos konsultantė (8 315) 25 594 8 686 53 716
Milda Valentienė (Kasmetinės atostogos ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 614 84 678
Palma Abramavičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 315) 25 594 8 600 34 324

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

LŽŪKT  Alytaus r.  biure šiuo metu dirba konsultantės Ramutė Morkeliūnienė, Milda Valentienė, Palma Abramavičienė,  Indrutė Miliauskienė, Gintarė Knyzienė ir Gabrielė Visockaitė.

Teikiamos apskaitos paslaugos
Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Mildą Valentienę, Palmą Abramavičienę, Indrutę Miliauskienę, Gintarę Knyzienę ir Gabrielę Visockaitę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
Dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis ir ne žemės ūkio veikla užsiimantys verslininkai.

Rengiami verslo projektai ES paramai gauti
Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Ramutę Morkeliūnienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą. Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.
Privalome sugebėti įvardyti konkrečias ūkio problemas, kurias reikia spręsti. Sulaukęs pagalbos vienu ar keliais aspektais, dažnai žmogus problemą jau pats gali išspręsti iki galo. Kartais pakanka problemą tik aiškiai apibūdinti ir ją išanalizuoti, o kartais užtenka informacijos, kurios trūksta. Prieš nuspręsdamos, kaip suteikti pagalbą, visad įsigiliname į situaciją. Pasitarusios su žemdirbiu, galime padėti pasirinkti ir įgyvendinti net kelis tikslus vienu metu“, – teigia biuro vadovė Indrutė Miliauskienė.

Alytaus r. konsultavimo biuro konsultantės iš kairės: Milda Valentienė, Ramutė Morkeliūnienė, Gintarė Knyzienė, Indrutė Miliauskienė, Palma Abramavičienė, Gitana Jonuškaitė-Gūžienė. 2016

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę Indrutę Miliauskienę.

 

Bendradarbiavimo rezultatas – rudeninio arimo pamoka Alytaus rajone

2016-10-12

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Alytaus rajono biuro ir Ūkininkų sąjungos Alytaus r. skyriaus iniciatyva, po 5 metų pertraukos ūkininkams ir jų artojams vėl suorganizuota arimo pamoka. Rudeninio arimo svarba žemės dirbimo technologiniame procese, klaidos ir svarbiausios taisyklės – klausimai, kuriems renginyje skirtas didžiausias dėmesys.

Renginio organizatorius ir dalyvius į savo valdą priėmė ūkininkai Arvydas ir Saulius Valūnai. Visada džiugu, kai organizatorių iniciatyvai pritaria žmonės, kuriems ir skiriamas renginys. Pasak Alytaus r. biuro augalininkystės konsultantės Gitanos Jonuškaitės-Gūžienės, ūkininkai patys pasiūlė, kad renginys vyktų jų valdoje. Tai ne pirmas kartas. Iniciatyvių ūkininkų Valūnų ūkyje organizuotos ir prieš 5 metus vykusios rajono artojų varžybos.  Saulius – buvęs jų nugalėtojas.

Saulius Valūnas demonstravo ir bearimę technologiją, kai sėjama į dirvos skutiku paruoštą dirvą.

Šį kartą drauge su Sauliumi Valūnu arimo meną demonstravo ūkininko Gintauto Čižausko artojas Audrius Narauskas ir ūkininko Jono Cibulsko artojas Gytis Ališauskas, pernai pripažintas nugalėtoju rajone vykusiame Rudeninio arimo konkurse.

Kiekvieno artojo darbą stebėjo ir patarimų davė didelės patirties turintys, profesionalūs artojų varžybų teisėjai – LŽŪKT darbų saugos grupės inžinierius Saulius Kavaliauskas ir Varėnos rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas dr. Audrius Stoškus.

LŽŪKT Varėnos rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas dr. Audrius Stoškus (centre) su renginio dalyviais aptaria Sauliaus Valūno pirmosios vagos arimą.

„Praktinė pamoka – geriausia. Lygindami kiekvieno artojo arimą, išanalizavome klaidas ir patarėme, kaip jų išvengti. Pakviečiau artojus dalyvauti Rudeninio arimo konkurse. Džiugu, kad sutiko net trys vyrai – Saulius Valūnas, Gytis Ališauskas ir Arūnas Žalynas,“– sakė augalininkystės konsultantė Gitana Jonuškaitė-Gūžienė.

Konsultantė džiaugėsi, kad arimo pamoką organizuoti padėjo Ūkininkų sąjungos Alytaus r. skyriaus pirmininkas Marius Gudaitis. Jis jau antrus metus iš eilės noriai dalyvauja komisijoje renkant geriausią iš geriausių rajone Rudeninio arimo konkurso artojų.
 

Arimo pamokos dalyviai ir organizatoriai renginiui pasibaigus (iš kairės) Audrius Narauskas, Gintautas Čižauskas, Algis Žiūkas, Jonas Cibulskas, Gitana Jonuškaitė-Gūžienė, Marius Gudaitis ir Saulius Valūnas.

Arimo pamokoje techniką demonstravo renginio rėmėjai – AB „Lytagra“ specialistai.

Daugiau nuotraukų žiūrėkite čia.

 

Alytaus rajono ŪADT respondentų 2015 metų duomenų analizė

Europos Sąjungos šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat sekama žemės ūkio situacija, t. y. kasmet vykdoma savanoriška ūkininkų apklausa veiklos ekonominei ir finansinei būklei nustatyti.

Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas yra pagrindinė institucija, atsakinga už ŪADT veiklą ir ryšių palaikymą su Europos Komisija. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba parenka respondentinius ūkius ir perduoda duomenis Lietuvos agrarinės ekonomikos institutui.

ŪADT tinkle 28 rajono ūkininkų duomenys

Alytaus r. biuro apskaitos konsultantės 2015 m. į ŪADT pateikė 28 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2015 metais. Atlikus jų analizę, galima teigti, jog rajone vyravo smulkūs ir vidutinio stambumo ūkiai: 8 augalininkystės ir 20 mišrių. Duomenys surinkti iš ūkininkų, tvarkančių buhalterinę apskaitą dvejybine sistema, užtikrinant šių duomenų konfidencialumą.

Žemiau pateiktoje lentelėje matome, kaip kito respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų derlingumas.

Lentelė. Augintų žemės ūkio augalų vidutinis derlingumas 2010–2015 m., t/ha

Apžvelgę lentelės duomenis, matome, kad daugumos žemės ūkio augalų, išskyrus miežių, avižų ir bulvių, derlingumas 2015 m. padidėjo. Tam įtakos turėjo pakankamai palankios meteorologinės oro sąlygos ir tinkama augalų priežiūra.

Iš 28 respondentinių ūkių 17 laikė melžiamų karvių. Vidutinis karvių skaičius rajono ūkiuose – 52 vnt., vidutinis primilžis iš vienos karvės – 5 t per metus. Lyginant su 2014 m., vidutinis primilžis iš vienos karvės sumažėjo 1 tona.

Alytaus r. 2015 m. respondentinio ūkio bendroji produkcija sudarė vidutiniškai 190044 Eur: augalininkystės – 129054 Eur, gyvulininkystės – 74462 Eur, nuomos – 368 Eur, paslaugų pardavimo – 11527 Eur. Lyginant su 2014 m., bendroji augalininkystės produkcija padidėjo 5905 Eur, gyvulininkystės sumažėjo net 13707 Eur, paslaugų pardavimo padidėjo 1767 Eur. Kaip kito bendroji produkcija rajone 2013–2015 m., matome 1 paveiksle.

1 pav. Alytaus r. respondentinių ūkių bendroji produkcija 2013–2015 m.

Analizuodami 1 pav. duomenis, matome spartų augalininkystės produkcijos didėjimą. Tuo metu gyvulininkystės produkcija kasmet vis mažėjo. Įdomu tai, jog vis didesnę produkcijos dalį užėmė pardavimo pajamos už paslaugas ir 2015 m. atsirado nuomos pajamų.

Bendras gamybinis pelnas (BGP) rajone vienam respondentui 2015 m. sudarė vidutiniškai 26013 Eur. Lyginant su 2014 m., sumažėjo 36083 Eur. Lietuvos ūkininkų BGP 2014 m. buvo 1059 Eur.

Ūkių veiklos efektyvumo rodikliai

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras sukūrė pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Vidutinis turto apyvartumo rodiklis rajone – 0,29. Lyginant su 2014 m., šis rodiklis sumažėjo 0,01.

Bendras įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra nuo 0,4 iki 0,6. Alytaus r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. šis koeficientas buvo 0,15. Palyginus su praėjusiais metais, rodiklis rajono ūkiuose padidėjo 0,04.

Bendras mokumo koeficientas rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. Kuo šis rodiklis didesnis, tuo įmonė patrauklesnė kreditoriams. Jei reikšmė mažesnė už 1, ūkis negali atsiskaityti už trumpalaikius įsipareigojimus. Mūsų rajono apklausoje dalyvavusių ūkių šis rodiklis 2015 m. buvo 66,17. Lyginant su 2014 m., bendras mokumo koeficientas Alytaus r. buvo 48,87, o visos Lietuvos respondentinių ūkių vidutinis mokumas siekė 4,03.

Taip pat buvo skaičiuojamas kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kokį turto procentą sudaro nuosavybė. Kuo reikšmė didesnė – tuo ūkis stabilesnis. Mūsų rajono ūkiuose šis rodiklis – 85,15, o 2014 m. buvo 88,77 – labai arti Lietuvos respondentinių ūkių vidurkio, t. y. 84,3.

Grynasis pelningumo rodiklis rodo, kiek grynojo pelno uždirbo 1 pardavimo pajamų euras. Lyginant su praėjusiais metais, šis rodiklis žymiai pablogėjo: 2014 m. buvo 0,22, o 2015 m. –0,35, o vidutiniškai Lietuvoje 2014 m. buvo –0,04.

Apskaičiavę subsidijų dalį pajamose, matome, kad ūkių pajamos labai priklausė nuo jų palaikymo subsidijų.

2 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Dalyvavusių apklausoje Alytaus r. ūkininkų subsidijų dalis pajamose 2015 m. buvo 32,21 procento. Šiais metais rajono ūkininkų pajamos iš subsidijų sudarė maždaug trečdalį visų pajamų, o 2014 m. – mažiau kaip trečdalį (28,51 proc.) visų pajamų. Todėl galima teigti, kad be valstybės paramos ūkiams verstis būtų pakankamai sunku.

Alytaus r. respondentinių ūkių analizės rezultatus ūkininkai gali palyginti su šalies rodikliais, kurie pateikiami leidinyje „Ūkių veiklos rezultatai“. Jį kasmet išleidžia Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas.

Alytaus r. biuro ūkio apskaitos konsultantė Indrutė Miliauskienė,
tel.: (8 315) 25 594, 8 639  31 198