Šilutės biuras

Kaip pas mus atvykti?

M. Jankaus g. 8,
99142, Šilutė
Tel. (8 441) 52 615
Faks.(8 441) 52 615

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Ina Edita Kuzmienė Gyvulininkystės konsultantė (8 441) 52 615 8 612 31 437
Rita Rutkauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 441) 52 615 8 656 44 834
Aldona Čėsnienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 441) 52 615 8 618 26 346
Simona Brokoriūtė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 441) 52 615 8 682 20 389
Aurelija Stankuvienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 441) 52 615
Svaigedas Jankauskas Ūkio apskaitos konsultantas (8 441) 52 615

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Tvarkoma apskaita

   LŽŪKT  Šilutės r.  biure šiuo metu ūkio apskaitos paslaugas teikia nuolat kvalifikaciją tobulinantys konsultantai  –  Rita Rutkauskienė, Aldona Čėsnienė, Simona Brokoriūtė ir Svaigedas Jankauskas.
Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas.          Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Simoną Brokoriūtę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos gyvulininkystės paslaugos

   Norint, kad laikomi gyvuliai būtų sveiki ir produktyvūs, reikia pasirūpinti jų gerove, įsitikinti, kad jiems duodamas pašaras subalansuotas ir atitinkantis jų poreikius. Gyvulininkystės konsultantė ir biuro vadovė Ina Edita Kuzmienė įvertins ūkyje turimų pašarų kiekį ir kokybę, išanalizuos skirtingų gyvulių grupių produktyvumą ir poreikius, kompiuterine šėrimo programa parengs šėrimo planą. Be to, konsultantė stebės gyvulių produktyvumo kitimą, analizuos priežastis ir ras kritinius taškus, dėl kurių nepasiekiamas lauktas rezultatas. Ji pateiks išvadas ir rekomendacijas, kaip išvengti šėrimo klaidų užtikrinant santykį tarp gyvulių sveikatingumo, produktyvumo didinimo ir ekonomiško pašarų panaudojimo, GPS aparatu patikslins deklaruojamų pasėlių plotus.

 Biuro kolektyvas (iš kairės) sėdi: Simona Brokoriūtė ir Aldona Čėsnienė, stovi: Svaigedas Jankauskas, Ina Edita Kuzmienė, Rita Rutkauskienė, dirbantys su šūkiu – „Ką darai, daryk gerai“, – laukia Jūsų. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Konkursas „Geriausi melžėjai 2017“ startavo Šilutėje
2017-06-26

Modernus karvių melžimas yra vienas svarbiausių ir atsakingiausių darbų pieno fermose. Sudėtinga šiuolaikinė melžimo technika ir pažangios technologijos šį fizinį darbą pavertė išmanių techninių sistemų operatoriaus darbu. Tad kasmet organizuojamo konkurso „Geriausi melžėjai“ iniciatoriai  – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos Josifo Taco Melžimo mokymo centras – siekia tobulinti melžėjų teorines žinias, praktinius įgūdžius ir meistriškumą. Šiemet respublikinis švietėjiškas renginys startavo užliejamose Pašyšių kaimo pievose. Jį pirmą kartą rajono žemdirbiams surengė Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šilutės r. biuras drauge su partneriais.

„Melžėjas yra tarsi „tarpininkas“ tarp melžimo įrangos ir karvės. Nuo to, kaip fermos darbuotojas sugeba tuos du dalykus suderinti, priklauso karvės sveikata, primilžis ir pieno kokybė. Šiandien melžėjams keliami dideli kvalifikaciniai reikalavimai. Fermoje dirbanti melžėja turi gerai išmanyti karvės fiziologinius procesus, jausti galvijo reakciją, gebėti tinkamai organizuoti melžimo procesą ir siekti geresnės pieno kokybės, suprasti, kaip veikia įranga, žinoti sanitarijos reikalavimus, nes nuo to priklauso ir ūkininkų uždarbis. Melžėja –  tikrai nebe kaimiška specialybė. Norint suprasti ir suvaldyti modernią įrangą, greitai reikės ir aukštojo išsilavinimo“, – sako LŽŪKT Šilutės r. biuro gyvulininkystės konsultantė ir viena iš renginio organizatorių rajone Ina Kuzmienė.

Savaitę prieš varžybas norinčioms patobulėti rajono melžėjoms konsultantė organizavo melžimo pamoką, kur buvo akcentuoti pagrindiniai teoriniai ir praktiniai dalykai.

Pasak konsultantės, Šilutės krašte nėra robotais melžiančių ūkių, todėl ūkininkai lengvai prikalbino savo darbuotojus dalyvauti varžytuvėse. „Ūkių šeimininkai tikino, kad toks renginys labai reikalingas, nes melžėjos pasikartoja teoriją, pasimoko vienos iš kitų, – sako LŽŪKT Šilutės r. biuro vadovė Ina Kuzmienė. – Labai geri atsiliepimai ir po varžytuvių. Teko kalbėtis bendrovės zootechnike, kuri sakė, kad po varžytuvių melžėjos net ir melžia kitaip. Tikrai matyti teigiami pokyčiai, atsirado nauji įgūdžiai“.

Skambant gyvai muzikai, į Jono ir Virginijos Macijauskų valdas susirinko nemažas būrys rajono ūkininkų, o gausios palaikymo komandos atlydėjo šešias dalyves:  Redą Vilkienę ir Irmą Aleksonytę iš ŽŪB „Sala“, Onutę Dačkauskienę iš Kazimiero Gudžiūno ūkio ir „šeimyninę komandą“ iš renginio šeimininkų ūkio – Žibutę Jurgelionienę su dukromis Sandra Jurgelionyte bei Odeta Jurgelionyte. Ūkio šeimininkė sakosi pasitikinti savo melžėjomis ir pritaria, tik kad gerą melžėją dabar sunku rasti. „Mūsų krašte jų ypač trūksta, nes dauguma ūkininkų turi melžiamų karvių bandas. Gera melžėja – didelis pliusas ūkiui“, – įsitikinusi ūkio šeimininkė V. Macijauskienė.

Konkurse ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties

Tiems, kuriems pažįstamas tik kaimiškas peizažas, melžimo konkursas gali pasirodyti nesudėtingas: atsivedi karvutę, įjungei mygtuką, paleidai melžimo liniją ir pati įranga viską automatizuotai atliks. Nieko panašaus. Teorinė ir praktinė konkurso dalys, užtrukusios bene keturias valandas, parodė, kad ir melžėjos, ir teisėjai triūsė iš peties. Melžėjų teorines ir praktines žinias vertino komisija, vadovaujama Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos (LSMUVA) Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovo dr. Sauliaus Tušo.

Melžėjos prie Virginijos ir Jono  Macijauskų karvių palinko apie trečią valandą popiet. Kiekvienai jų buvo skirta pamelžti po dvi karves. Teisėjų akivaizdoje kiekviena melžėja turėjo raštu atsakyti į 20 klausimų testą, pademonstruoti, kaip darbui pasirengė pati (apranga, švaros ir higienos įgūdžiai), įvykdyti sanitarinį melžtuvo plovimo užduotį, po to pusiau automatizuota melžimo sistema pamelžti karvę  kilnojamoje melžimo aikštelėje.

Dalyvės labai jaudinosi, mat visos dalyvavo pirmą kartą. Anot jų, sunkiausia sekėsi suvaldyti jaudulį, kuris pakišo koją, pvz., piene nustatant somatinių ląstelių skaičių, atliekant sanitarinio plovimo rungtį. Tikino, kad kai dalyvaus konkurse kitąmet, tikrai daugiau bus pasiruošusios. 

Žibutė Jurgelionienė su V. Macijauskienės ūkyje dirbančia dukra Dainora Jurgelionyte

Ypač jaudinosi Žibutė Jurgelionienė, nes labiausiai jai rūpėjo ne pačios, o  dukrų – Sandros ir Odetos – sėkmė. Anot jos, Sandra yra patyrusi melžėja, ūkyje dirbanti jau dveji metai, o štai 16-os Odeta – dar tik praktikantė, pasiryžusi vasarą talkinti ūkyje. Beje, ji niekieno neraginta pati pasisiūlė dalyvauti varžytuvėse.

Padarytų klaidų analizavimas. Ūkio šeimininkė V. Macijauskienė (viduryje), LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė I. Kuzmienė, ūkio melžėjos ir palaikymo komanda

Teisėjai įvertino, ar dalyvės viską atliko ne tik pagal taisykles, bet ir per tam tikrą rungčiai skirtą laiką. Nustatytas somatinių ląstelių skaičius piene, įvertintas jo kiekis ir švarumas. Pasak vertinimo komisijos pirmininko S. Tušo, galutinis rezultatas, dažnai lemiantis konkurso prizinę vietą, yra pieno kokybė. „Požiūris į pieno kokybę pasikeitė. Ūkininkai, žemės ūkio bendrovės jau supranta, kad jei melš kokybišką pieną, banda bus sveikesnė, iš karvės gaus daugiau riebesnio ir baltymingesnio pieno. Tai rodo, kad tvarte nėra infekcijos šaltinių“, – gerėjančia pieno kokybės situacija šalyje džiaugėsi S. Tušas.

Susumavus šešiose rungtyse surinktus balus, paaiškėjo, kad geriausia Šilutės krašto melžėja tapo Onutė Dačkauskienė. Antroji vieta atiteko Sandrai Jurgelionytei, trečioji – Redai Vilkienei.

Nugalėtoja tapusi Onutė Dačkauskienė – melžėja „su stažu“, karves melžianti 15 metų. Anot jos, konkursas turi savų reikalavimų, kurių turi paisyti, pvz., ūkyje įrengta pusiau automatizuota melžimo sistema, melžiama į pieno linijas, o konkurse dirbama su bidonu, tad reikia prisiminti, kaip teisingai viską atlikti. „Žinoma, patirtis labai gera. Kitąmet jau nebus baisu, žinosiu, kas ir kaip“, – tikino Onutė Dačkauskienė.

Varžytuvių dalyvės (iš kairės): Odeta Jurgelionytė, Žibutė Jurgelionienė, Sandra Jurgelionytė (II vietos laimėtoja), konkurso nugalėtoja Onutė Dačkauskienė, Reda Vilkienė (III vietos laimėtoja), Irma Aleksonytė

Ūkininkų bendrystė su LŽŪKT trunka 15 metų

Varžytuvių rengėjai vienbalsiai tvirtina, kad sunkiausia – rasti pieno ūkio savininką, sutinkantį į savo valdas įsileisti dalyvius ir renginio svečius. Tad yra labai dėkingi Virginijai ir Jonui Macijauskams, svetingai atvėrusiems savo pažangaus pieno ūkio duris.

LŽŪKT gyvulininkystės konsultantė Ina Kuzmienė sako, kad paprašius ūkyje organizuoti melžėjų varžytuves, ūkio šeimininkė Virginija iš karto sutiko, mat su LŽŪKT konsultantais bendradarbiauja jau 15 metų, tad stengiasi vieni kitiems padėti.  „Ūkio šeimininkus pažįstame nuo pat jo įsikūrimo, kai V. Macijauskienė 2002 metais atėjo į LŽŪKT biurą. Tuomet ūkininkė laikė 5–6 karves. Daugiau nei dešimtmetį stengėmės žengti koja kojon. Biure tvarkoma ūkio buhalterinė apskaita, rengiami verslo planai, stebimi gyvulių judėjimai, tiriami pašarai, teikiamos ir kitos technologinės paslaugos. Dabar ūkis modernus. Iš viso laikoma per 400 pieninių (apie 150 melžiamų) ir mėsinių karvių“, – gražų ne vienus metus trunkantį bendradarbiavimą vardija biuro vadovė Ina Kuzmienė.

Biuro paslaugomis naudojasi ne tik tėvai – bendradarbiauti pradėjo ir sūnus Mantas, valdantis mėsinių galvijų ūkį. Be to, ir dukra nuo žemės ūkio toli nenutolo –  turi žirgininkystės ūkį.

Virginijos Macijauskienės ūkio valdos patenka į Nemuno deltos regioninio parko teritoriją, tad ūkyje sudėtinga vykdyti statybas, pievos dažnai užliejamos. Štai ir pagrindinis pašarų ruošimas vyko tik praeitą savaitę. Tačiau šeimyniškai susitelkę, padedami  sūnaus ir 10 samdomų ūkio darbuotojų, Virginija ir Jonas Macijauskai stengiasi atlikti visus darbus.

Konkursas vilnys per Lietuvą

Siekiant išsiaiškinti geriausius šalies melžėjus,  rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais rajonuose bus organizuojami dar 9 konkursai. „Jei bus norinčių daugiau, tikrai rasime laiko pas visus atvažiuoti“, – patikino LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centro vadovas dr. Saulius Tušas.

Renginio organizatoriai – LSMUVA Josifo Taco Melžimo mokymo centras drauge su LŽŪKT ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Taip pat prisideda savivaldybių žemės ūkio skyriai, UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, Žemės ūkio rūmų atstovai rajonuose, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos inspektoriai, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais. Renginį finansuoja LR žemės ūkio ministerija bei rėmėjai.

LŽŪKT vyriausioji redaktorė Ramunė Sutkevičienė 

„Arsime, kol išmoksime“ 
2016-11-02

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šilutės rajono biuras pakvietė ūkininkus ir ūkių artojus į arimo pamoką. Tobulinti arimo įgūdžių jie susirinko į ilgamečio biuro kliento Kazio Bardauskio ūkio lauką, esantį Stremenių kaime, Usėnų seniūnijoje.

Kazys Bardauskis arimo pamokai skyrė net 11 ha lauką. Jį arė ūkininko sūnūs Aivaras ir Gediminas, jaunieji ūkininkai Tomas Skurdelis iš Degučių kaimo ir Donatas Šikšnius iš Ž. Naumiesčio. Arimo subtilybių pasimokyti susirinko 16 jaunųjų ūkininkų iš Lazduonėnų, Katyčių, Grabupių ir kitų rajono kaimų.

Norinčių išmokti gerai arti neišgąsdino prastas oras

„Ūkininkai pageidavo, kad pamokos metu būtų galima pamatyti, kaip taisyklingai arti skirtingais plūgais, juos reguliuoti, todėl stengėmės į tai atsižvelgti ir sudaryti sąlygas. Laukas platus – arsime, kol išmoksime,“– sakė Šilutės rajono biuro vadovė, gyvulininkystės konsultantė Ina Kuzmienė.

LŽŪKT Tauragės rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas pamokoje dalyvavusiems artojams ne tik priminė taisyklingo arimo taisykles, bet ir paaiškino, kaip susireguliuoti plūgus, teisingai išarti pirmąją paruošiamąją vagą, atlikti sumestinę ir kitus svarbius arimo elementus.

Augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas (centre) primena artojams svarbiausias arimo taisykles

Renkami geriausi rudeninio arimo meistrai

Sakoma, kad arimas – būsimo derliaus pagrindas. Šiuo metu rajone į Rudeninio arimo konkursą atrenkami artojai, profesionaliausiai suarę laukus. Juos renka rajono komisija, kurią sudaro Šilutės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Darius Lidžius, LŪS Šilutės skyriaus pirmininkas Kęstutis Andrijauskas, LŽŪKT Šilutės biuro vadovė Ina Kuzmienė ir arimo ekspertė,  LŽŪKT Mažeikių r. biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Dalia Pociuvienė.

Labai svarbu gerai išarti pirmąją vagą

„Šis konkursas – paskata gerinti arimo kokybę. Matome, kad gerai suarti lauką mūsų rajono artojams tampa vis svarbiau. Džiaugiamės ūkininkų Artūro Eidėno, Vytauto Miklovio, Tomo Skurdelio ir kt. ūkininkų suartais laukais. Iš jų galima pasimokyti gero arimo. O mes stengsimės toliau propaguoti arimo svarbą. Juk nieko nėra geriau už praktines pamokas“, – sakė rajono artojų vertinimo komisijos narė Ina Kuzmienė.

LŽŪKT informacija

  

Šilutės rajono respondentinių ūkių veiklos 2016 m. analizė

ŪADT – tai Ūkių apskaitos duomenų tinklas (angl. FADN). Ši sistema ES veikia nuo 1965 m., o Lietuvoje rezultatai skelbiami nuo 1996 metų. Šiuo metu ES ŪADT apima per 80000 respondentų, kurie reprezentuoja per 5 milijonus ES esančių ūkių. Taip pat be žemės ūkio į sistemą įtraukiamas kaimo turizmas ir miškininkystė. Šios sistemos esmė – surinkti įvairius duomenis apie ūkius, kad juos sistemiškai būtų galima palyginti visos ES mastu. Bene svarbiausias ŪADT vaidmuo – tai reikalingos paramos (subsidijų) ūkininkams pagrindimas, taip pat galimybė ūkininkams palyginti savo rodiklius su regiono kaimynais. Svarbu tai, kad remiantis ŪADT prisidedama prie žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymosi užtikrinimo.

Į ŪADT pateikti 26 Šilutės r. respondentinių ūkių duomenys, iš kurių tik 1 respondentas 100 proc. užsiėmė augalininkyste, o likę 25 buvo mišrūs, t. y. vertėsi augalininkyste ir gyvulininkyste. Iš 1 pav. matyti, kad vidutiniškai mišriame ūkyje gyvulininkystė sudarė didžiąją dalį pajamų – 55 procentus. Augalininkystės pajamos sudarė mažiau – 45 procentus. Paslaugų pajamos sudarė iki 1 proc., kitokių pajamų nepasitaikė. Kodėl gyvulininkystė Šilutės r. lenkia augalininkystę, nors 2015 m. Lietuvos vidurkis buvo atitinkamai 71 proc. augalininkystės ir tik 26 proc. gyvulininkystės. Tai galima paaiškinti. Plėtoti augalininkystę rizikingiau dėl nepastovių oro sąlygų, dėl kurių galima prarasti dalį ar visą derlių, taip pat dėl sezoniškumo, kadangi pajamos gaunamos tik nuėmus derlių, kai, pavyzdžiui, pieno ūkis gauna pastovias pajamas už parduodamą pieną ir prieauglį, ir dėl prastesnės dirvožemio kokybės, kuri reikalauja didesnių įdirbimo sąnaudų nei kitose Lietuvos vietovėse.1 pav. Vidutinė rajono respondentinių ūkių pajamų struktūra 2016 m., proc.

2 pav. Vidutinio ūkių derlingumo 2014–2016 m. palyginimas, t/ha

Šilutės r. respondentiniuose ūkiuose auginti įvairūs augalai, tačiau vengta sėti žieminius rapsus ar cukrinius runkelius. Iš 2 pav. matyti, kad 2016 m. nebuvo itin derlingi praėjusių metų atžvilgiu. Didesnis buvo tik žieminių kviečių derlius, todėl galima teigti, kad 2014–2016 m. laikotarpiu derlingiausi buvo 2015 m., o 2016 m. – prasčiausio derliaus metais. Produkcijos kiekiai ženkliai skyrėsi nuo Lietuvos vidurkio 2016 metais. Didelė dalis – 11 respondentų, augino bulves, 9 respondentai – avižas, lauko daržoves ir žieminius kviečius – 2 respondentai.3 pav. Vidutinis mėsinių ir melžiamų karvių pasiskirstymas rajono respondentiniuose ūkiuose 2016 m.

Iš 3 pav. galima spręsti, kad analizuotuose ūkiuose vyravo pieninė gyvulininkystė. Tai galima paaiškinti dėl pastovių pajamų parduodant pieną ir prieauglį, o mėsiniai gyvuliai turi augti ne vienerius metus. Iš 25 respondentų, turėjusių iki 10 karvių, analizuota 10, iki 50 karvių – 11, o stambių, t. y. iki 100 karvių, – 3 ūkiai. Nors vidutinis primelžto pieno kiekis rajone viršijo 2015 m. Lietuvos vidurkį, tačiau vidutinis metinis primilžis iš karvės – 4,57 t, mažesnis nei Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2015 m., t. y. 5,04 tonos.

1 lentelė. Ūkių ekonominių rodiklių palyginimas 2014–2016 m.Vertinant ekonominius Šilutės r. respondentinių ūkių rodiklius, galima teigti, kad jie pakankamai stabilūs, kadangi kapitalo pakankamumo rodiklis aukštas ir viršija 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkį. Taip pat žemesnis nei įprasta bendrojo įsiskolinimo vidurkis rodo, kad vengiama skolintų lėšų. Akivaizdus ypač aukštas bendrasis mokumo rodiklis, kuris 10 kartų viršijo Lietuvos vidurkį. Iš to galima spręsti, kad ūkiai gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikiu turtu, o apyvartinės lėšos nepanaudojamos efektyviai. Taip pat apie ūkių neefektyvumą galima spręsti iš mažesnio nei Lietuvos vidurkis turto apyvartumo rodiklio. Grynasis pelningumas eilę metų išlieka neigiamas – išlaidos viršija pajamas, tai tik patvirtina, kad subsidijos gamybai yra būtinos, todėl matomas subsidijų gamybai dalies pajamose augimas, kuris 83,7 proc. viršijo Lietuvos vidurkį.4 pav. Ūkių pelno 2016 m. palyginimas pagal bendrą žemės plotą

Apibendrinus galima teigti, kad dėl mažesnio žemės našumo balo negu vidurio Lietuvoje, taip pat dėl nepalankių oro sąlygų rajone sudėtinga verstis augalininkyste – tai tik patvirtina respondentų anketų analizė. Kadangi didelė dalis išlaidų skirta trąšoms, taip pat negauta dalies derliaus, 14 iš 26 ūkių 2016 m. patyrė nuostolių.

Pažvelgus į 4 pav., kuriame pavaizduoti respondentai pagal žemės plotą nuo mažiausio (1) iki didžiausio (26), galima teigti, kad smulkieji ūkiai, t. y. 1–10 (iki 50 ha), uždirbo mažiausiai, nors tik dalis jų patyrė nuostolių. Nuostolių patyrė visi vidutiniai ūkiai, t. y. 10–16 (50–80 ha). Pelningiausiai dirbo stambieji ūkiai, t. y. 16–26 (80 ha ir daugiau). Daugiausia pelno gavo stambieji augalininkystės ūkiai, mažiausiai – smulkus augalininkystės ūkis (10) ir mėsinių galvijų ūkis (23). Taigi, nors užsiimti augalininkyste rajone rizikinga, reikia daug pastangų ir laiko, kaip galima spręsti iš 4 pav., pelningiausiai dirbo augalininkystės ūkiai.

Parengta pagal 2016 m. Šilutės r. respondentinių anketų duomenis.

Šilutės r. biuro ūkio apskaitos konsultantas Svaigedas Jankauskas,
tel. (8 441) 52 615