Zarasų biuras

Kaip pas mus atvykti?

Šiaulių g.2,
32107, Zarasai
Tel. (8 385) 54 381

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Aušra Rudinskienė Augalininkystės konsultantė (8 385) 54 381
Viktorija Samochvalova Ūkio apskaitos konsultantė (8 385) 54381
Gražina Filipavičienė Ekonomikos konsultantė (8 385) 54 381 8 652 95 935
Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Augalininkystės konsultantė (8 385) 54 381 8 612 68 110
Ala Dubovskaja Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 385) 54 381 8 640 73 098

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

    LŽŪKT Zarasų rajono biure šiuo metu dirba ekonomikos konsultantė Gražina Filipavičienė. Kreipkitės į ją, jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Tvarkoma buhalterinė apskaita

    Ūkio apskaitos tvarkymo paslaugas atlieka konsultantės Ala Dubovskaja ir Viktorija Samochvalova. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantę gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantė Aušra Rudinskienė žemdirbiams padės užpildyti visus privalomus dokumentus – Augalų apsaugos, Trąšų naudojimo apskaitos, Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Klientas neateina pas tave... Tu eini pas jį“, – sako iš kairės: Ala Dubovskaja, Emilija Černiauskaitė, Aušra Rudinskienė,  Gražina Filipavičienė,  ir yra pasirengusios Jums patarti. 2017

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Zarasų rajono biuro įkurtuvės – konsultantų, klientų ir bendražygių šventė

Zarasų rajono biure įkurtuvės. Nuoširdūs šventės dalyvių sveikinimai ir linkėjimai – gražiausia dovana biuro komandai. Naujas biuro adresas – Šiaulių g. 2, Zarasai.

Zarasų rajono meras Nikolajus Gusevas (viduryje): „Nors sakoma, kad Zarasų rajonas nėra ūkininkų kraštas, jų yra ir daugėja. Atsiranda jaunų. Todėl labai svarbu, kad priėmėte sprendimą plėsti biurą ir drauge radome geriausią išeitį. Linkiu, kad šiose patalpose visiems būtų jauku“.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Zarasų poskyrio vedėja Daiva Kelečienė (viduryje): „Dėkoju  moterims, kurios yra mūsų pagalbininkės.  Džiaugiuosi, kad papildytos konsultančių gretos. Ir net neabejoju, kad ir šios konsultantės taip pat bus puikios specialistės. Būkite naudingos ūkininkams, nes Zarasų rajone žemės ūkis žymiai daugiau išplėtotas nei verslas. Čia ne tik turizmo, bet ir žemės ūkio karštas.“

Utenos valstybinio socialinio fondo Zarasų poskyrio vedėjas Romanas Achranovičius (kairėje): „Džiaugiuosi, kad būsime kartu viename pastate. Linkiu siekti užsibrėžtų tikslų, žinau ir jaučiu, kad viršysite lūkesčius“.

Zarasų valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas, valstybinės veterinarijos inspektorius Darius Kaziulėnas: „Konsultavimo tarnyba atlieka labai svarbią funkciją – konsultuoja ūkininkus, kad jie būtų, kad klestėtų ir pasiektų geriausią rezultatą, kokį gali pasiekti. O ką gali pasiekti be tų, kurie konsultuoja ir padeda. Labai svarbu, kai Zarasų biure dirba profesionalūs, kvalifikuoti specialistai, rengiantys verslo planus ir padedantys juos įgyvendinti.“

Ignalinos kredito unijos vadovė Violeta Čeponienė (kairėje): „Važiuodama čia prisiminiau, kaip mes, ignaliniečiai, atvažiavome į Zarasus, kaip gražus būrys ūkininkų mus pasitiko, tarp jų buvo ir Konsultavimo tarnybos atstovė, kuri sutiko būti mūsų paskolų komiteto narė. Mus sieja betarpiški ryšiai. Ignalina, Zarasai – mes visi sykiu. Visi pagelbėdami, palaikydami „auginame“ ūkininkus. Rezultatai gerėja, ūkiai auga. Džiaugiamės, kad yra Konsultavimo tarnyba ir direktorius atkreipė dėmesį, kad nelabai kokiose patalpose dirbo biuras. Dabar jos gražios, šiuolaikiškos. Linkiu, kad ir jūsų klientai, atėję į naujas patalpas, jaustųsi pagerbti“.

Antazavės seniūnijos seniūnas Algirdas Lekaveckas: „Esu ūkininkas. Paslaugomis naudojuosi nuo biuro atsiradimo. Džiaugiuosi, kad biuro kolektyvas didėja. Matyt, atsiranda didesnis paslaugų poreikis. Ūkininkams keliami reikalavimai, patys ne visada pajėgūs susitvarkyti. Konsultantai kompetentingi, susitvarko su naujovėms, puikiai atlieka savo darbą. Ačiū už paslaugas. Linkiu nenuleisti rankų“.

Zarasų ūkininkų sąjungos pirmininkas Dalius Viliūnas: „Su Zarasų biuru bendraujame ne vienerius metus. Ačiū už tai, kad jūs esate, už tai, ką darote, už tai, kad padedate mums geriau gyventi. Džiaugiuosi paslaugų kokybe. Zarasuose nėra tiek įstaigų, kur galima ateiti pasikonsultuoti, pasidalinti patirtimi ir pasikalbėti apie žemės ūkio sritį. Tikiuosi nuoširdaus ir gero bendradarbiavimo ateityje.“

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis: „Patalpų rengimo epopėja truko apie 10 mėnesių. Meras parodė labai gerą valią, suteikė tai, ką šiuo metu turi geriausio. Džiaugiamės, kad galime sudaryti geresnes sąlygas ne tik savo darbuotojams, bet ir klientams. Jūs visada čia būsite laukiami, maloniai priimami. Ūkininkams linkiu gyventi bent jau kaip Punsko ūkininkai gyvena. Kad sektųsi ūkininkauti, kad galėtumėte savo darbu užsidirbti duoną. Jei Punsko ūkininkai gali gerai verstis turėdami 40–50 ha, manau, kad 100 procentų tą gali ir Zarasų ūkininkai“.

Sveikindamas biuro kolektyvą, direktorius sakė, kad laivui, kuris neturi krypties, bet koks kursas neparankus, ir linkėjo turėti kursą, kad gerai atliktas darbas padėtų ūkininkams gerai gyventi.

Kaimyninį biurą įkurtuvių proga sveikino kolegos iš kairės: Ignalinos r. biuro vadovas Hendrichas Boguška, Švenčionių r. biuro konsultantai Laura Kulda, Albertas Marma ir Olga Oleškevič.

Zarasų r. biuro konsultantės iš kairės: Ala Dubovskaja, Emilija Černiauskaitė, Aušra Rudinskienė ir Gražina Filipavičienė tęsia darbą ir laukia klientų naujose biuro patalpose.

Biuro konsultantės Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė ir Gražina Filipavičienė dėkojo Konsultavimo tarnybos direktoriui Edvardui Makeliui, direktoriaus pavaduotojai Giedrei Butkienei, Gintarui Rugieniui ir visam ūkio skyriui, Informacinių technologijų skyriaus vadovei Ilmai Rimkevičienei, kad įsiklausė į biuro poreikius ir sudarė geras darbo sąlygas.

„Kitais metais mums 25 metai, tikiuosi gyvuosime dar 25“,– sakė Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė.

Zarasų rajono respondentinių ūkių 2016 metų duomenų analizė

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga informacinė sistema, kurioje kaupiami duomenys apie prekinę produkciją gaminančių ūkių veiklą, jų pajamų lygį. Šiuos duomenis naudoja įvairios ES institucijos formuojant bendrąją žemės ūkio politiką. Ūkiai į ŪADT atrenkami pagal ūkio ekonominį dydį ir tipą. Skelbiami tik susisteminti ir apdoroti duomenys, rodantys ūkių grupių vidutinius rezultatus. Zarasų r. į ŪADT 2016 m. atrinkta 15 ūkių.

Zarasų r. į ŪADT duomenis teikiantys ūkiai dažniausiai mišrūs, užsiimantys gyvulininkyste ir augalininkyste. Pastaraisiais metais ženkliai padidėjo ūkių, kuriuose auginami mėsiniai galvijai arba pieninių veislių galvijai mėsai, mažėjo pieninkystės krypties ūkių. Tam turėjo įtakos žemos pieno supirkimo kainos.

Apibendrinti ūkių veiklos rodikliai

Ganyklos ir pievos sudaro didžiąją dalį respondentinių ūkių žemės ūkio naudmenų, auginamos ir grūdinės kultūros, bulvės. Pardavimui dažniausiai auginami rugiai, kvietrugiai, tačiau didžioji dalis užaugintų grūdų sušeriama gyvuliams. Zarasų r. žemės priskiriamos prie labai nepalankių ūkininkauti vietovių, todėl augalininkystės produkcijos derlingumas beveik 2 kartus mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje.

1 pav. Zarasų r. respondentinių ūkių grūdinių augalų derlingumas, t/ha

Zarasų r. respondentinių ūkių augalininkystės bendroji produkcija 2016 m. sudarė 45,2 proc., gyvulininkystės – 53, 4 proc., o paslaugų – 1,4 procentų. Bendroji produkcija 2016 m. sudarė 16149 Eur, o tuo metu vidutiniškai Lietuvoje – 29158 Eur. Mažesnė gaunamos bendrosios produkcijos vertė lėmė mažesnį bendrąjį gamybinį pelną.

Bendrasis gamybinis pelnas Zarasų r. ūkiuose buvo 7517 Eur, t. y. 2,3 karto mažesnis negu vidutiniškai Lietuvoje. Nuo 2014 m. rajono respondentiniuose ūkiuose bendroji produkcija ir bendrasis gamybinis pelnas mažėjo (2 pav.)

2 pav. Zarasų r. respondentinių ūkių vidutinė bendroji produkcija ir vidutinis bendrasis gamybinis pelnas 2014–2016 m.

Iš 2016 m. analizuotų 15 ūkių tik 4 gavo pelno, 2015 m. pelningai dirbo 5 ūkiai, o 2014 m. tik 1 ūkis, todėl ūkiams gyvybiškai svarbios subsidijos, kurias moka Europos Sąjunga ir Lietuva. Jos užtikrina ūkių veiklos tęstinumą, palaiko pajamų lygį. Subsidijų dalis pajamose Zarasų r. respondentiniuose ūkiuose sudaro vidutiniškai 62,49 proc. (vidutiniškai Lietuvoje – 26,26 proc.). Didesnis subsidijų procentas pajamose ūkiuose, kurie plečia veiklą, didina gyvulių bandas, nes jų pardavimo pajamų lygis dar žemas.

Analizuojant 2016 m. ūkių duomenis, matyti, kad Zarasų r. respondentiniai ūkiai pakankamai stabilūs (3 pav.). Tai atspindi kapitalo pakankamumo rodiklis, kuris rodo, kad 90,74 proc. viso ūkių turto yra įsigyta nuosavomis lėšomis.

Zarasų r. respondentinių ūkių finansiniai rodikliai 2016 m.

Rajono ūkių finansinė rizika maža. Tai matyti iš bendrojo įsiskolinimo rodiklio (0,09), kuris rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo šio rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika kyla ūkui.

Rajono ūkiai nepakankamai efektyviai valdo savo turtą, t. y. ūkio veikloje panaudotas 1 turto euras 2016 m. sukūrė pajamų už 0,12 Eur, kai tuo metu vidutiniškai Lietuvoje už 0,24 Eur. Žemesnę rodiklio reikšmę lėmė tai, kad pastaraisiais metais ūkininkai daugiau investavo į ilgalaikį turtą, kurio naudojimas labai sezoniškas, įsigijo našesnės technikos.

Parengta pagal Zarasų r. respondentinių ūkių analizę.

Zarasų r. biuro ekonomikos konsultantė Gražina Filipavičienė,
tel.: (8 385) 54 381, 8 652  95 935

 

 Geriausias metas ištirti dirvožemį

 

 

 

 

 

Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė
Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos
Zarasų r. biuro augalininkystės konsultantė

Augalininkystės krypties ūkininkai pastaruoju metu susiduria su nemažai problemų, viena jų – mažėjantis dirvožemio derlingumas. Jis mažėja dėl įvairių priežasčių – sėjomainos nesilaikymo, nesubalansuoto tręšimo, netinkamo žemės įdirbimo ir kt.

Sumažėjus dirvožemio derlingumui, mažėja ir derlius, kurį lemia ne tik dirvos derlingumo būklė, bet ir netinkamas pesticidų naudojimas (pasirenkami netinkami ir neefektyvūs pesticidai, netinkamos normos ir naudojimo laikas). Taigi norint užsiauginti gerą ir kokybišką derlių, pirmiausiai, reikia pradėti nuo dirvožemio tyrimų. Dirvožemio tyrimai – tai dirvos biocheminių rodiklių (pH, humuso, judriojo fosforo ir kalio) ištyrimas dirvožemio kokybei įvertinti. 

pH (dirvožemio rūgštumas) – tai agrocheminė savybė, reiškianti dirvožemio rūgštumą, neutralumą arba šarmingumą. Jis riboja mikroorganizmų veiklą, augalų maisto medžiagų prieinamumą. Labai jautrūs dirvožemio rūgštumui yra cukriniai ir pašariniai runkeliai, raudonieji dobilai, liucernos. Šie augalai gerai dera dirvose, kurių pH 6,5–7,4. Miežiams, kviečiams, pupoms, kukurūzams, baltiesiems dobilams geriausias pH – 5,3–7,4. Rugiams, avižoms, grikiams tinka 4,1–7,4 pH dirvožemiai.

Humusas (organinės medžiagos) – pagrindinis humuso kokybės rodiklis – sudėtyje esančių huminių ir fulvorūgščių santykis. Kuo jis didesnis – tuo geresnės kokybės humusas. Dirvų kalkinimas, tręšimas mėšlu, daugiamečių žolių auginimas skatina huminių medžiagų kaupimąsi dirvožemyje. Dėl pasėlių struktūros pokyčių, organinių trąšų stygiaus, dirvožemio rūgštėjimo – dirvos humusingumas mažėja.

Judrusis fosforas P2O5 – yra labai svarbus fotosintezei, kvėpavimui, oksidacijos procesams, augaluose esančių medžiagų ir energijos apytakai. Jis ypač reikalingas ankstyvaisiais vegetacijos tarpsniais šaknų ir lapų augimui. Jo trūkumas taip stipriai veikia augalą, kad padarytos žalos neįmanoma ištaisyti.

Judrusis kalis K2O – dalyvauja svarbiausiuose augalo vystymosi etapuose. Jis padeda chlorofilui veiksmingai naudoti saulės energiją, dalyvauja organinių medžiagų ir cukraus sintezės, jų apykaitos bei vandens cirkuliacijos procesuose. Didina druskų koncentraciją augalų sultyse, todėl padidėja atsparumas šalčiui, sausrai ir kitoms nepalankioms sąlygoms. Visi šie rodikliai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Jeigu kuris nors neatitinka standartų – mažėja dirvos derlingumas. Taigi išsiaiškinome, kuo svarbūs yra tiriami rodikliai, tačiau reikia žinoti, kada geriausiai atlikti dirvožemio tyrimus.

Dirvožemio tyrimai gali būti atliekami visus metus, o sėjamuose laukuose tinkamiausias laikas – prieš pradedant kalkinimą, tręšimą, sėją ar kitus žemės ūkio darbus. Ypatingai palankus metas tyrimams – nuėmus javus, prieš pradedant laukų dirbimą. Šiuo metu atlikti tyrimai parodo, kokia dirvožemio būklė yra po augintų žemės ūkio augalų, ko dirvoje trūksta, ar yra pakankamai ir leidžia tinkamai sudaryti dirvos derlingumo gerinimo metodiką prieš paliekant ją žiemoti. Žinant tyrimų rezultatus, nebereikės spėlioti, ko Jūsų dirvožemiui trūksta ir pirkti visiškai nereikalingų ar netinkamų priemonių, bandant dirvožemį „pamaitinti“. Taigi, dirvožemio tyrimų dėka galima ne tik išspręsti dirvos derlingumo stokos problemą, bet ir sumažinti ūkio išlaidas.

Norėdami, kad Jūsų laukuose būtų atlikti dirvožemio tyrimai, galite kreiptis į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų r. konsultavimo biurą (Savanorių g. 2, Zarasai, tel. (8 385) 54 381. Biure taip pat teikiamos šios paslaugos: organinių trąšų tręšimo plano sudarymas, žemės naudmenų plotų matavimas GPS aparatu, augalų apsaugos produktų naudojimo žurnalo pildymas, trąšų naudojimo apskaitos žurnalo pildymas, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalo pildymas, pasėlių būklės vertinimas augalų vegetacijos metu, ligų ir kenkėjų prognozavimas bei konsultacijos.

Sėkmingos javapjūtės ir gausaus derliaus Jums linki Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Zarasų biuro augalininkystės konsultantė  Vaida Vaitavičiūtė-Maciulevičienė.