Rietavo biuras

Kaip pas mus atvykti?

Parko g. 8,
90311, Rietavas
Tel. (8 448) 67 937

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 13.00


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Danutė Jurkienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 448) 67 937 8 615 47 739
Lina Sakalauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 448) 67 937 8 649 43 047
Tomas Luotė Augalininkystės konsultantas (8 448) 67 937 8 655 99 104

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

Tvarkoma apskaita 

   LŽŪKT  Rietavo r.  biure šiuo metu ūkio apskaitos  paslaugas teikia konsultantės Danutė Jurkienė ir Lina Sakalauskienė. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
  Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
  Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.  

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į  konsultantę Danutę Jurkienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
   Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantas Tomas Luotė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks taikomus aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

 „Darbo sėkmę lemia nuolatinis kvalifikacijos kėlimas ir įgytos informacijos perdavimas klientams, pagalba priimant efektyvius sprendimus ūkio veiklai gerinti. Mūsų tikslas – padėti ūkininkui spręsti ne tik technologines problemas, bet ir vadybines, o sėkmės formulė – jei ką darai , – daryk gerai. Kokybiškai atliktos paslaugos visada pritraukia naujų klientų“, – kalbėjo biuro vadovė Danutė Jurkienė.

Rietavo savivaldybės biuro konsultantai iš kairės: Tomas Luotė, Danutė Jurkienė ir  Lina Sakalauskienė. 2017

  Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.
 

 Rietavo savivaldybės respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė 

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – vieninga visų Europos Sąjungos valstybių ūkių duomenų sistema, kurios informacija naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenys į ŪADT pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti įvairių ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Rietavo sav. biure užpildytos 9 respondentinių ūkių anketos. Ūkiai skyrėsi veiklos pobūdžiu, struktūra ir dydžiu. Pateiktų respondentinių ūkių duomenys lyginami su šalies respondentinių ūkių vidutiniais rezultatais.

Rietavo sav. žemės priskiriamos mažiau palankioms ūkininkauti. Jos nėra labai derlingos, todėl vyrauja gyvulininkystės ūkiai. Tarp rajono respondentinių ūkių buvo 2 augalininkystės, 1 mišrus ir 6 gyvulininkystės ūkiai.

Vidutinis bendras Rietavo sav. respondentinių ūkių valdomos žemės plotas buvo 67,67 ha, didžiausias – 132,66 ha, mažiausias – 23,68 hektaro.

Dauguma ūkių vertėsi gyvulininkyste, todėl didžiausi žemės plotai skirti pievoms ir ganykloms. Tarp tinkamiausių gyvuliams šerti žemės ūkio augalų 2015 m. dominavo vasariniai miežiai. Juos augino 7 ūkininkai, avižas – 5, žieminius kviečius – 4 ūkininkai.

1 pav. Vidutinis augalų derlingumas 2015 m. Rietavo sav. ir 2014 m. Lietuvoje, t/ha

Kadangi Rietavo sav. žemės priskiriamos prie nepalankių ūkininkauti, žemės ūkio augalų derlingumas mažesnis negu vidutiniškas Lietuvos respondentiniuose ūkiuose, 0,71 t/ha didesnis buvo tik avižų derlingumas, o rugių ir žieminių kvietrugių labai panašus.

Vidutinis karvių skaičius Lietuvos respondentiniuose ūkiuose buvo tik 4,1 vnt., o Rietavo sav. ūkiuose – 14,5. Per metus primelžta 44 t pieno, iš karvės vidutiniškai 4,36 t pieno, t. y. 0,86 t mažiau negu vidutiniškai Lietuvos respondentiniuose ūkiuose 2014 metais. Tai sąlygojo gyvulio genetika, nesubalansuoti pašarai ir kitos netinkamos sąlygos.

2 pav. Vidutinis karvių skaičius ir produktyvumas 2015 m. Rietavo sav. ir 2014 m. Lietuvoje

Rietavo sav. bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2015 m. sudarė 35240 Eur. Iš 3 pav. matome, kad gyvulininkystės produkcija sudarė 66,6 proc. bendrosios produkcijos, o augalininkystės – tik 33,4 procento.

3 pav. Vidutinė bendrosios produkcijos struktūra 2015 m. Rietavo sav. ir 2014 m. Lietuvoje, proc.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Analizuojant respondentinių ūkių duomenis, apskaičiuoti ūkių veiklos efektyvumo rodikliai: kapitalo pakankamumas, bendrasis įsiskolinimas, bendrasis mokumas, grynasis pelningumas, turto apyvartumas ir subsidijų dalis pajamose, pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Vidutinių savivaldybės respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodiklių palyginimas su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių rodikliais  

Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2015 m. buvo 92,2 procento. Tai reiškia, kad ūkiai stabilūs ir 92,2 proc. viso kapitalo sudarė nuosavas ūkininkų turtas.

Bendrasis įsiskolinimas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolintomis lėšomis. Kuo rodiklio reikšmė didesnė, tuo didesnė finansinė rizika. Normalu, kai šis rodiklis yra 0,4–0,6. Vidutinis Rietavo sav. respondentinių ūkių rodiklis 2015 m. buvo 0,08, t. y. labai geras. 

Bendrasis mokumas rodo gebėjimą grąžinti skolas, suėjus jų mokėjimo terminui. Kuo rodiklis didesnis, tuo ūkis patrauklesnis kreditoriams ir likvidesnis. Šis rodiklis 2015 m. buvo net 119,86 ir ženkliai skyrėsi nuo vidutinio Lietuvos 2014 metais. Tai reiškia, kad rajono ūkiai gebėjo grąžinti skolas laiku.

Grynasis pelningumas rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rietavo sav. rodiklis buvo 0,32 procento. Žemesnė nei 0,5 rodiklio reikšmė laikoma bloga. Nors lyginant su šalies 2014 m. rodikliu, kuris buvo neigiamas ir rodo, kad didžiosios dalies ūkių veikla buvo nuostolinga, matome, kad Rietavo sav. ūkiuose 2015 m. padėtis geresnė.

Turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai ūkis naudoja visus išteklius, kiek kiekvienam turto eurui tenka parduotos produkcijos pajamų. Kuo rodiklis didesnis, tuo efektyviau valdomas turtas. Matome, kad rodiklis, palyginus su šalies 2014 m. vidutiniu rodikliu, yra mažesnis 0,04 punkto. Išvada, kad uždirbant pajamas turtas naudotas nepakankamai efektyviai.

Subsidijų dalies pajamose rodiklis rodo, kad Rietavo sav. respondentiniuose ūkiuose vidutiniškai 63,17 proc. visų pajamų sudarė gautos tiesioginės išmokos, o vidutiniškai Lietuvoje – 23,93 procento. Matome, kad Rietavo sav. didžiausios įtakos ūkininkų ūkių pajamų dydžiui turėjo ES teikiama finansinė parama. Vertinant šį rodiklį, galima daryti išvadą, kad subsidijos ūkio ekonominiam gyvybingumui labai svarbios. Be jų ūkiai neveiktų pelningai.

Parengta pagal Rietavo sav. respondentinių ūkių analizę.

Rietavo sav. biuro ūkio apskaitos konsultantė Danutė Jurkienė,
tel.: (8 448) 67 937, 8 615  47 739