Ekonomisto darbas – tilto tiesimas iš dabarties į ateitį

2014-02-10 09:30:21

2013 m. pabaigoje buvo pagerbti šalies kaimui nusipelnę žmonės. Tarp jų ordinu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ apdovanota Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro vadovė, ekonomikos konsultantė Aušrelė Pukinskienė. Su ja kalbėjomės apie tarnavimą kaimui, žemės ūkio ekonomikos perspektyvas ir laimės ekonomiką.

– Kokia buvo tarnavimo kaimui pradžia?

– Galima sakyti, kad viskas prasidėjo nuo vaikystėje supusios aplinkos. Tėtis dirbo brigadininku, mama – fermoje, vadovavo paukštininkystės padaliniui. Ūkis buvo priemiestinis, vienas geriausių Lietuvoje, tad ir kartelė specialistams buvo pakelta gana aukštai. Nuo mažens buvau auklėjama gyvu pavyzdžiu, kad žmogus autoritetą privalo susikurti ne tik sąžiningai atlikdamas savo pareigas, bet ir vadovaudamasis pozityviu požiūriu į gyvenimą. Labai gerai baigiau mokyklą, todėl tėvai tikėjosi, kad tapsiu gydytoja. Na o aš norėjau savo ateitį susieti su kaimu, tad pasirinkau ekonomikos studijas Žemės ūkio akademijoje. Nuo jų neatbaidė ir pašarinių runkelių retinimo patirtis, kai taip vadinamose normose mama kaupdama be galo ilgas vagutes palikdavo kuokštus, iš kurių reikėdavo palikti tik vieną runkelio daigelį, nei žingsniavimas šalia tėvo su glėbiu kuoliukų, kai jis matuodavo linų ar runkelių normas...

Visada galvojau, kad grįšiu į kaimą. Taip ir nutiko. Grįžau į savo gimtąjį kraštą. Po studijų pradėjau dirbti žemės ūkio valdyboje, tuometiniame planavimo skyriuje. Sekėsi neblogai –už aštuonerių metų buvau paskirta agropramoninio susivienijimo planavimo skyriaus viršininke ir atsakiau už visų rajono ūkių ekonomistų veiklą. Bet netrukus atėjo permainų metas, pradėjo virti privatizavimo katilas, visa Lietuva „kunkuliavo“. Aš buvau įmesta į nesutarimų, politinių aistrų sūkurį, kuriame reikėjo spręsti kaimo žmonių problemas. Tada atsirado pozicijų ir konfliktų derinimo patirties, nes studijų metais vadybos mokslų dar nebuvo.

Todėl kaip naujo šviežio oro gurkšnis man buvo pirmoji 1991 m. stažuotė Švedijoje, padėjusi ryžtingai atsikratyti susigulėjusių stereotipų. Ten pamačiau, koks pasiektas lygis – visuotinė kompiuterizacija, plačiai išvystyta rinkos ekonomika, visai kitas pragyvenimo lygis. Grįžtu iš stažuotės, o žemės ūkio skyriuje – funkcijų neapibrėžtumas, perspektyvos jausmo praradimas, netgi savotiškas pasimetimas. Reikėjo skubiai griebtis naujovių, Skandinavijos ir Vakarų Europos šalių pavyzdžiu formuoti naujus gamybinius santykius. Tada išgirdau apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigimą. Tai buvo kažkas naujo, modernaus: kompiuteriai, mokymai. Su ugnele pradėjome konsultantų darbą. Pirmieji bendradarbiai Šakių biure buvo Arūnas Vasiliauskas ir Algimantas Aušiūra. Pildėme Žalius žurnalus, šaltose seniūnijų salėse, bibliotekose, dirbtuvių kampeliuose vykdėme švietėjišką misiją. Tokia buvo pradžia.

– Jau du dešimtmečius esate Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro ekonomikos konsultantė, sukaupusi neįkainojamos patirties, iki šiol atidžiai ir atsakingai  gilinatės į naujoves.  Kokios, Jūsų manymu, žemės ūkio ekonomikos perspektyvos?

– Ekonomika – tai mokslas, kaip mažiausiomis sąnaudomis gauti geriausią rezultatą. Vaizdžiau galėčiau paaiškinta taip – tai procesas, kai namų šeimininkė peržiūri visus savo išteklius ir iš jų pagamina geriausią produktą. Geriausio rezultato pasiekimas su turimais ištekliais yra, manau, kiekvieno ūkio (ar tai būtų namų ar ūkininko ūkis, ar įmonė) kasdienybė ir ateitis. Iki šiol buvo laikomasi nuostatos – griebk ką gali ir kiek gali. Tai, matyt, atsinešta iš deficito laikų. Dabar pasiūla didžiulė, ir vis daugiau žmonių, tarp jų ir ūkininkai, atidžiai skaičiuoja, kaip pigiau ir racionaliau panaudoti turimus išteklius, ką naujo sukurti. 

Mūsų klientai yra ūkininkų bendruomenės lyderiai. Jie nuolat mąsto, kaip ir ką geriau padaryti. Todėl mes, konsultantai, privalome tobulėti, daug žinoti, kad galėtume jiems patarti. Padėjome jiems išmokti apskaitos dokumentų tvarkymo, dalyvavimo Europos Sąjungos paramos programose tvarkos. Manau, kad ateityje būsime dar labiau reikalingi ieškant galimybių padidinti ūkio pelną.

Planavimas paprastai prasideda išanalizavus esamą padėtį. Paprasčiausias ūkio ekonomines analizes užsieniečių pamokyti darome jau seniai, su ūkininkais kasmet aptariame metinius rezultatus. Didelės perspektyvos ūkių analizės srityje atsiveria su ūkio valdymo programa „e-GEBA“. Ši mūsų Konsultavimo tarnybos specialistų parengta programa leidžia stebėti 3 metų pokyčius ūkio viduje, po to ūkio rezultatus bus galima palyginti su kitais panašiais ūkiais. Būtent pastaroji galimybė, mano manymu, šiuo metu – geriausias dalykas. Nes pojūtis, kurioje vietoje tu esi – labai reikalingas, kad galėtum susiorientuoti aplinkoje ir neužliūliuotų geras gyvenimas, t. y. suvoktum, ar esi konkurencingas tarp panašių ūkių.

Ekonomikos rodikliai nėra lengvai suprantami ir jų palyginti daug. Tam ir yra konsultantas, kad sudėtingus dalykus paaiškintų paprastai. Šiuo metu ūkininkų technologinis raštingumas pasiekęs aukščiausią lygį. Ne kiekvienas technologinių sričių konsultantas jiems yra autoritetas. O štai ekonominio raštingumo pakėlimas iki technologinio turėtų būti svarbiausias ekonomistų siekis ir iššūkis. Tada valdymo sprendimams priimti ūkininkai turėtų pakankamai medžiagos. Pasibaigus metams, pasižiūrėję į rodiklius, jie galėtų priimti geriausius trumplaikius ir  strateginius sprendimus, nes dar dažnokai pasitaiko, kad išlaidos neatsiperka.

Manau, kad ateityje ekonomikos samprata tobulės. Bus dar giliau analizuojama ir atidžiau planuojama. Dideliuose ūkiuose, kur daug investuojama, atsiranda daug naujos veiklos, tad analizei, analitiniam darbui reikės gerai pasiruošusių žmonių. Priimant ūkio valdymo sprendimus analizė turi būti kvalifikuota, tinkamai parengta. Ekonomistų įžvalgos norint tinkamai valdyti finansinius srautus – labai svarbios. Aš visada sakau, kad būčiau prasta ūkio apskaitos konsultantė. Ekonomistas daugiau vertintojas ir planuotojas, jam reikia fantazijos, kūrybinio polėkio, minčių keliais žingsniais į priekį. Taigi greta tikslių skaičiuotojų priimant įvairius sprendimus visada reikės tokių žmonių.

– Kas labiausiai džiugina galvojant apie savojo krašto ūkininkus?

– Smagu, kad dar yra kaimas, į kurį didžiųjų metų švenčių proga iš miesto automašinos traukia kolonomis! Tai liudija, kad išlikęs stiprus kartų ryšys.

Džiugina ūkininkų gyvenimo lygis, bendravimas, rūpinimasis dirbančiaisiais.  Jų šeimos gali pailsėti. Ūkininkų vaikai baigia norimus mokslus ir dažnai renkasi žemės ūkio specialybes. Ūkiuose ne tik pagerėjusi techninė ir materialinė bazė, bet ir patys ūkininkai tapo gerais vadovais, gerbiamais  bendruomenės nariais, visuomenės piliečiais. Jie aktyviai dalyvauja kaimo bendruomenių veikloje, yra aktyvūs seniūnų partneriai, dažnai – jų dešiniosios rankos atliekant kaimo kelių tvarkymo darbus, siūlantys idėjas, remiantys jų įgyvendinimą. Džiugu, kad tokie žmonės laiko mus lygiaverčiais partneriais, ateina pasitarti.

– Kokia yra laimės ekonomika?

– Prisiminkime Pareto taisyklę – 80 procentų darbo ir 20 procentų talento, dar pridėkime bendravimą ir komandinį darbą. Kai ką žmogus paveldi, o visi kiti gebėjimai yra ugdomi. Dirbant LŽŪKT, mums suteikta galimybė daug mokytis. Bendravome su dėstytojais iš Amerikos, Airijos, Olandijos, Danijos ir kitų šalių. Iš jų perimtos neįkainojamos vertės žinios apie darbo metodus, bendravimo būdus. Juk visuose mokymuose randi auksinių minčių, kuriomis galima dalintis, idėjų, kurias gali pritaikyti darbe.

Žinoma, iš nuostolių niekas negyvena. Verslas turi uždirbti, o gautu pelnu pasidalinti. Kai žmogus ar įmonė turi pinigų, pasidalijimas su visuomene, bendruomene, aplinka  yra dvasios atgaiva. Esu Kredito unijos Zanavykų bankelis valdybos pirmininkė. Patikėkite, smagu, kai iš uždirbto pelno mes galime paremti renginius, skirti paramą kultūros darbuotojams, jaunimui, sportininkams. Kai tarp rėmėjų skamba Zanavykų bankelio vardas – šimtą kartų geriau, nei pasakymas, kad gavome tūkstančius pelno. Juk tikras džiaugsmas būna tada, kai juo pasidalijama. Džiugina, kad tarp įvairių renginių rėmėjų vis daugiau žemdirbių.

– O kokia Jūsų laimės ekonomika?

– Pagrindinis dalykas – optimizmas. Iš tiesų vieni mato stiklinę pusiau pilną, kiti – pusiau tuščią. Ne veltui sakoma, kad pesimistas mato kiekvienoje galimybėje tik sunkumus, kai optimistas sunkumus „pasikinko“ kaip galimybes. Teigiamos nuostatos padeda man ir bendraujant su klientais. Juk turime palaikyti savo partnerius, visa savo gyvensena  demonstruodami, kad nėra neišsprendžiamų problemų. Ne veltui sakoma, kad generolas, lakstydamas be kepurės karo metu, kelia paniką, o taikos metu sukelia juoką. Kai diena pradedama pajuokaujant, viskas daug gražiau atrodo. Džiaugiamės tuo, kad mūsų biuro klientų investicijų įsisavinimo rodikliai – vieni geriausių šalyje.

Šakių rajono biuro 20-mečio šventėje su kolegomis ir klientais.

Ekonomisto darbas dėkingas, nes kupinas teigiamų emocijų. Kai nueini į ligoninę, atrodo, kad serga visas pasaulis, nueini į darbo biržą – visiems šiandien taip blogai, o mes, ekonomikos konsultantai, su ūkininkais gyvename kurdami vizijas, galvodami apie statybas, investicijas. Juk tai žvilgsnis į ateitį, žingsnis į priekį, kūryba, tilto tiesimas iš dabarties į ateitį.

Kalbėjosi Jolanta Dalia Abarienė