Sėkmės garantas – abipusis pasitikėjimas

2014-06-19 12:40:40

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba 2013 m. išrinko keturis geriausius dirbusius biurus – po vieną kiekvienoje šalies žemės ūkio ekonominio palankumo zonoje. Mažesnio ekonominio palankumo zonoje ši nominacija atiteko Mažeikių rajono biurui, o jo vadovė Dalia Pociuvienė išrinkta metų biuro vadove.

Pripažinimo ir įvertinimo sulaukusi D. Pociuvienė sužavi santūrumu ir kuklumu. „Neesame išskirtinės. Išsiplėtė darbuotojų skaičius, pailgėjo klientų sąrašas, padaugėjo sutarčių. Tačiau ne skaičiai nulėmė, kad šioje zonoje mūsų komanda pripažinta geriausiai dirbusia. Iš tikrųjų nėra taip, kad, tarkim, 2010 metais dirbome blogai, 2011-ais – šiaip sau, užpernai – pasistengėm, o praėjusiais metais – triūsėme iš peties ir širdies. Tai sistemingas darbas, imlus laikui, o rezultatai ateina ne iš karto“, – atvirauja Mažeikių rajono biuro vadovė.

Mažeikių r. biuro konsultantės (iš dešinės stovi) Jolanta Beniušienė, Danutė Balsienė, Dalia Pociuvienė ir Irma Barauskė (sėdi).

Dalios žodžiais, šiandien ūkininkui apskaitos paslaugą ar konkrečią konsultaciją gali suteikti daug kas, tačiau kai su tuo pačiu klientu dirbi keturis ar net dešimt metų, jis žiūri kitaip, susiformuoja atitinkami santykiai ir tradicijos. „Žmonės nori dėmesio. Aš visada skatinau ir skatinsiu koleges ir ateinančias naujas darbuotojas su žmonėmis elgtis taip, kaip norėtume, kad jie elgtųsi su mumis. Tai galbūt ir yra mūsų išskirtinumas, tą pripažįsta net klientai. Konstruktyvus patarimas, nuoširdus pokalbis, geras žodis sukuria pasitikėjimą – tai daro įtaką rezultatams. Šiandien konkurencija didelė, apstu teikiamų paslaugų, tačiau išliekama lojaliais tiems, kurie patinka. Kai klientas gerbiamas, paisoma jo pageidavimų, jis nenorės keisti konsultantės“, – sėkmės formulę atskleidžia pašnekovė.

Gera žinia iš lūpų į lūpas privilioja naujų klientų

Mažeikių rajono biuro vadovė pripažįsta, kad esama klientų kaitos. Žmonės greitai pripranta prie gero, jie nori palyginti, išeina, bet pasitaiko, kad ir sugrįžta. Geros žinios palengva sklinda iš lūpų į lūpas, todėl klientų skaičius Mažeikių biure kasmet padidėja.
Kadangi šiame rajone nemažai šeimyninių ūkių, stengiamasi, kad jo narius aptarnautų ta pati konsultantė. Juk ji, anot D. Pociuvienės, kaip šeimos gydytoja, geriausiai žino ūkio „ligas“ ir stipriąsias puses. Bendradarbiaujant ne vienerius metus, biuro moterims patikimos ne tik ūkio, bet ir jų savininkų problemos ir džiaugsmai. Apie savo klientus konsultantės kalba su pagarba, deramai įvertindamos jų triūsą, nuoširdžiai džiaugiasi jų pasiekimais.

Ypač gražių žodžių jos negaili vyriausiam amžiumi klientui 81-erių Antanui Jonui Meškiui iš Viekšnių seniūnijos. „Tai šviesaus proto, labai išprusęs, teisingo požiūrio žemdirbys, dar planuojantis investicijas su įsipareigojimais penkeriems metams. Šis augalininkystės ūkio savininkas neseniai įsigijo naują traktorių. A. J. Meškys vadovaujasi paprastu principu – „jei nebejudėsiu, tai ir nuskrabsiu“, - pasakoja konsultantė ir čia pat pabrėžia, kad maždaug pusė klientų biuro klientų jauni ūkininkai. Jie domisi naujovėmis, padrąsinti, teikia paraiškas, dalyvauja projektuose, laukia naujojo programavimo laikotarpio ir su juo ateinančios finansinės paramos, ruošiasi investicijoms.

Smulkieji ūkiai perspektyvos neturi

Mažeikių rajonas - dviejų baltų tautų – lietuvių ir latvių – paribys - nėra žemės ūkio kraštas. Žemės ūkio naudmenos sudaro 60,3 procentus savivaldybės teritorijos. Rajono žemė nėra derlinga, todėl vyrauja mišrūs ūkiai. Gyvulių skaičius šiame krašte pastebimai mažėja, žemdirbiai dažniausiai sėja vasarinius miežius ir kviečius.

„Iki šių metų augalininkystės technologe dirbau ir Akmenėje, todėl galiu palyginti rajonus. Akmenėje daug stambių ūkininkų. O Mažeikiuose ir dirbamos žemės mažiau, ji mažiau palanki ūkininkauti, daug smulkių ūkių, savo dalį atima verslas. Šalies mastu, tai netgi nėra vidutinis, labiau tinkantis prie mažesnių rajonų“, – šio krašto specifiką įvardija D. Pociuvienė.

Nepaisant deklaracijų, kad smulkieji ūkininkai bus labiau remiami, specialistė nemato ūkių plėtros tendencijos. Jos žodžiais, smulkieji ūkininkai nelabai gali pasinaudoti parama, nes pirmiausia reikia turėti apyvartinių lėšų, o jie vos galą su galu suduria. Jie negali tiek investuoti, naudoti modernių technologijų. Dirbant su sena technika išauga ir kuro, ir atsarginių dalių sąnaudos. Mažuose ūkiuose pasėliai niekuomet nepasieks tokio derlingumo, kokius, dirbdami nauja technika, naudodami trąšas ir pažangias technologijas išgauna stambieji.

„Nenoriu liūdinti, tačiau manau, kad perspektyvos smulkieji ūkiai neturi, jie yra pasmerkti, nes nepajėgs atlaikyti konkurencijos. Rankomis 10 ar 20 ha neapdirbsi, reikalavimai ūkininkams auga, nesvarbu ar jie laiko kelis ar kelis šimtus galvijų. Žmonės nebenori laikyti karvučių, jiems sunku pasiruošti pašarų. Neįmanoma grįžti į tuos laikus, kai ganyklas pjaudavo dalgiu ir šieną kraudavo į kupetas“, – tvirtina pašnekovė.

Populiariausia – apskaitos tvarkymo paslauga

Praėjusieji metai Mažeikių biurui nepažėrė krūvos verslo projektų ar paraiškų ES paramai gauti. 2013-ieji lėšų atžvilgiu buvo apytuščiai metai ne vien šiame krašte, bet ir kituose rajonuose. Taip jau sutapo, kad ekonomikos konsultantė Irma Barauskė išnaudojo tuščią laikotarpį, išėjo motinystės atostogų, šiuo metu augina sūnelį ir į darbą ketina grįžti kitąmet, kai ES finansiniai aruodai vėl bus pilni.

Tačiau paslaugų pardavimų, konsultacijų atžvilgiu praėjusieji metai buvo labai produktyvūs, trys apskaitos konsultantės - Danutė Balsienė, Jolanta Beniušienė ir Lina Tuminienė bei pati Dalia dirbo iš peties. „Parengusios ataskaitą praėjusių metų veiklos ataskaitą širdyje pasidžiaugėme, kad biuro rezultatai gerėjo – nebeliko skolų, rizikingų klientų“, – teigia biuro vadovė.

Apskaitos konsultančių skaičius kalba už save – būtent šią paslaugą dažniausiai renkasi šio krašto ūkininkai. Biuro vadovė, augalininkystės konsultantė Dalia Pociuvienė klientams padeda užsipildyti visus privalomus augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, talkina rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus.

Jei klientas pageidauja, atvykusi į ūkį augalininkystės konsultantė paima dirvožemio, grūdų mėginius. Išanalizavusi tyrimų duomenis, pataria ūkininkui, kaip subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir panašiai. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

Keičiasi sulig kiekviena diena

Dešimti metai biure dirbanti Dalia pabrėžia, kad jos vadovaujamas kolektyvas – labai draugiškas, atsakingas, darbštus, siekiantis rezultatų. „Nesinori nieko išskirti, tačiau Danutė, triūsianti penkiolika metų, yra ji mano dešinioji ranka. Irma darbuojasi šešis, Jolanta – keturis metus. Lina – jauna ir nauja darbuotoja. Įsilieti į komandą, suvokti darbo specifiką, perprasti tradicijas reikia laiko“, – penketuką apibūdina D. Pociuvienė
Moteris įsitikinusi, kad be pasitikėjimo nebus sklandaus darbo, o pasitikėjimo lygis priklauso nuo įdirbio. Pradžioje klientas pasitiki aklai, praėjus keleriems metams situacija jau keičiasi. „Tie dalykai sunkiai apčiuopiami, sunkiai nusakomi žodžiais, bet jie egzistuoja. Pasitikėjimas turi būti abipusis – tiek kliento konsultantu, tiek konsultanto klientu“, – mano mažeikiškė.

Kad Dalios įžvalgos teisingos, liudija skaičiai. Prieš dešimt metų biuras gerokai teturėjo 30, šiandien 85 sutartinius klientus. „Jie keičiasi, keičiamės ir mes, nes norėdamos išlaikyti klientus, privalome tobulėti. Bet kurios organizacijos gyvavimo esmė – naujovių ieškojimas ir nuolatinis judėjimas į priekį. Turime augti kasmet ir ūgtelėti kiekvieną dieną“, – tvirtina D. Pociuvienė.

Vilma Kasperavičienė „Mano ūkis“