Baltijos regiono šalių atstovai diskutavo Estijoje

2013-07-25 11:37:23

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) aktyviai dalyvauja tarptautinio projekto „Baltic Deal“ veikloje, kuris bendram tikslui vienija Baltijos jūros regiono šalis – Švediją, Suomiją, Daniją, Lenkiją, Latviją ir Estiją. Esminis projekto tikslas – sumažinti taršą iš žemės ūkio, patenkančią į Baltijos jūrą, šviesti ūkininkus ir konsultantus agrarinės aplinkosaugos srityje. Vienas iš susitikimų įvyko Estijoje.

LŽŪKT glaudžiai bendradarbiauja su kiekviena projekto šalimi partnere, įstaigos konsultantai ir specialistai ne kartą dalyvavo tarptautiniuose seminaruose, lauko dienose, konferencijose bei pažintinėse išvykose po „Baltic Deal“ demonstracinius ūkius.

Liepos 17–21 d. konsultantų ir specialistų grupė lankėsi Estijoje. Kelionės metu dalyvauta tarptautinėje žemės ūkio specialistų konferencijoje, organizuotoje Saremo saloje, lankytasi tiek saloje, tiek žemyninėje Estijos dalyje įsikūrusiuose ūkiuose.

Tarptautinėje konferencijoje
Tarptautinėje konferencijoje pranešimus skaitė Estijos, Lietuvos, Danijos ir Švedijos atstovai. Renginio metu projekto „Baltic Deal“ veiklą Estijoje plačiau pristatė H. Ovel, Estijos Kaimo plėtros fondo koordinatorė ir Saremo saloje veikiančio konsultavimo biuro konsultantė V. Kasik, žemdirbius konsultuojanti agrarinės aplinkosaugos klausimais.

Apie Estijos ekologinius ūkius kalbėjęs ūkininkas A. Kalas pasakojo, kad pirmoji tokių ūkių steigimo banga šalyje nuvilnijo 1990 metais. Šiuo metu dažniausia Estijos ekologinių ūkių kryptis – gyvulininkystė. Ūkiuose laikomi ir mėsiniai galvijai, ir pieninės karvės. Dažname ūkyje pamatysi ožkų ar avių bandas. Kaip teigė A. Kalas, pagrindinė Estijos žemės ūkio problema – žmonių, norinčių dribti kaime, trūkumas. Jis juokavo, kad greitai „darbo jėgą“ teks importuoti iš Vietnamo.

Antrojoje konferencijos dalyje pranešimus skaitė Švedijos, Danijos ir Lietuvos pranešėjai. Švedijos atstovė pristatė šalies įdirbį agrarinės aplinkosaugos projektų įgyvendinimo srityje, kartu atvykęs ūkininkas plačiau pristatė savo ūkyje diegiamas draugiškas aplinkai priemones.

Nemažai konferencijos dalyvių dėmesio sulaukė E. Falk iš Danijai priklausančios Bornholmo salos pranešimas. Konsultantė pasakojo, kad palyginti mažoje saloje vykdoma itin intensyvi žemės ūkio veikla, iš 400 ūkių net 110 kiaulininkystės, 40 – pienininkystės ir kt. Paskaičiuota, kad vienam salos gyventojui tenka 5 kiaulės. Per metus Bornholme paskerdžiama apie 465 tūkst. kiaulių. Vykdydami intensyvią veiklą, ūkininkai turi laikytis daug ir įvairių agrarinės aplinkosaugos reikalavimų, tokių kaip sėjomainos, tarpinių pasėlių sėjimo, apsauginių juostų įrengimo, tręšimo planų naudojimo, tręšimo azotu ir fosforu apribojimų, atitinkamų mėšlo skleidimo technologijų. Siekiama, kad Bornholmo gyventojų nekankintų blogi kvapai iš fermų, ūkio nuotekos nepatektų nei į požeminius, nei į paviršinius vandenis. Pranešėja itin džiaugėsi, kad saloje veikia ūkininkų grupės, viena iš jų įsirengė biodujų jėgainę, kurioje šilumai ir elektrai gaminti perdirbamas gyvulių mėšlas.

Pranešimą apie LŽŪKT veiklą, šalies žemės ūkio padėtį, ateities lūkesčius ir projekto „Baltic Deal“ veiklą Lietuvoje skaitė Augalininkystės skyriaus vadovė D. Ruzgienė. Ji pristatė, kokios agrarinės aplinkosaugos priemonės diegiamos mūsų šalyje.

Susipažino su  Estijos ūkininkų  konsultavimo sistema
Po konferencijos LŽŪKT delegacija lankėsi Saremo konsultavimo biure, kuriame iš arčiau susipažino su Estijos žemdirbių konsultavimo sistema ir metodais, teikiamomis paslaugomis. Estijoje žemės ūkio konsultavimo paslaugas teikia 120 konsultantų. Šalyje yra 15 konsultavimo biurų ir vienas koordinavimo centras, įkurtas Tartu mieste. Saremo konsultavimo biure konsultuojama ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, miškininkystės, bitininkystės klausimais.

Viešnagės metu LŽŪKT delegacija lankėsi Estijos mėsinės ir pieninės galvijininkystės ir kiaulininkystėse ūkiuose. Domėtasi agrarinės aplinkosaugos priemonėmis, mėšlo tvarkymo ir perdirbimo technologijomis.

 Viename iš Baltic Deal demonstracinių ūkių Saremo salose.

Nuotraukoje iš kairės: konsultantė V. Kasik, ūkio šeimininkas ir Estijos kaimo plėtros fondo koordinatorė H. Ovel.

LŽŪKT inf.