Armėnai domisi žemės ūkio subjektų konsultavimo sistema

2016-08-24 12:36:42

Lietuva konsultuoja ir teikia metodinę pagalbą Armėnijos žemės ūkio ministerijai dėl žemės ūkio konsultavimo tarnybos steigimo, šalies ūkininkų, kooperatyvų, žemės ūkio bendrovių konsultavimo pagerinimo, žuvininkystės plėtros, išteklių apsaugos. Šią savaitę mūsų šalyje besilankanti Armėnijos Respublikos žemės ūkio ministerijos delegacija šiandien viešėjo Konsultavimo tarnyboje.

Konsultavimo tarnybos direktorius dr. Edvardas Makelis svečiams pristatė įstaigos įkūrimo istoriją, jos bei visos žemės ūkio srities vystymosi tendencijas per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis armėnus supažindino su Konsultavimo tarnybos sistema – struktūra ir valdymo sistema, strateginiais tikslais, funkcijomis, atsakomybe, ES įgyvendinamais projektais, paslaugų spektru žemdirbiams, diegiamomis inovatyviomis organizacijos specialistų sukurtomis elektroninėmis paslaugomis – ūkio valdymo programa „e-GEBA“ ir informacine sistema IKMIS.

Armėnai labai nustebo sužinoję, kad apie 80 proc. Konsultavimo tarnybos biudžeto sudaro lėšos iš ūkininkams teikiamų augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, miškininkystės, darbų saugos paslaugų ir mokymų. Nuostabos sulaukė pavaduotojo R. Petraičio pasakyta mintis, kad per metus dirbama su 15–18 tūkst. klientų, iš jų su 6 tūkst. pasirašomos bendradarbiavimo sutartys keleriems metams. Pasak Andraniko Petrosyano (Andranik Petrosyan), Armėnijos Žemės ūkio ministerijos Tarptautinių ryšių departamento vadovo, jų šalyje  apie 90 proc. žemės ūkyje įgyvendinamų programų vis dar finansuoja žemės ūkio ministerija. Viena didžiausių problemų, su kuriomis susiduriama konsultuojant ūkininkus, jų demonstruojamas nenoras mokytis. Direktorius E. Makelis teigė, kad turi praeiti nemažai laiko, o konsultantui reikia įdėti daug darbo bendraujant su žemdirbiu ir ieškant efektyvių ūkio problemų sprendimo būdų. „Ir Lietuvoje yra visokių ūkininkų. Ieškome žemdirbių, kurie nori mokytis, domisi naujovėmis ir noriai dalinasi patirtimi su kitais bendraminčiais. Stengiamės reaguoti į besikeičiančią rinką, globalius iššūkius ir kuriame ūkininkams inovatyvias paslaugas“, – patirtimi dalinosi E. Makelis.

Bendraujant atsakyta į svečius dominančius klausimus apie deklaruojamą  žemę, ūkių dydžius, ūkiams teikiamą paramą, kaip sudaromos sutartys su klientais, kaip priimami dirbti specialistai, kokia jų atranka ir tobulėjimo galimybės, pristatyti konsultavimo metodai, žemdirbiams organizuojami renginiai, bendradarbiavimas su mokslo ir mokymo įstaigomis.

„Siekiame pertvarkyti savo šalies žemės ūkio konsultavimo sistemą. Jūsų sukurtoji veikia iš tiesų puikiai, tad, norime  padaryti taip, kaip sukurta Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba“, – atsisveikindamas gerų žodžių negailėjo Ashotas Vaganyanas (Ashot Vaganyan), Armėnijos Nacionalinio žemės ūkio paramos centro prie Žemės ūkio ministerijos direktorius.

Šis Armėnijos delegacijos vizitas – atsakomasis. Lietuvos atstovai – LR žemės ūkio ministerijos, Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos, Viešosios įstaigos „Ekoagros“ ir Konsultavimo tarnybos specialistai – Armėnijos žemės ūkio ministerijoje lankėsi š. m. birželį. Tuomet abi šalys trumpai aptarė situaciją žemės ūkio sektoriuje, tarptautinėje prekyboje, išsakė pritarimą plėtoti dvišalius santykius (šių metų lapkritį Lietuva ir Armėnija minės diplomatinių santykių užmezgimo 25-metį), kurie turėtų prisidėti prie ekonominio bendradarbiavimo skatinimo tokiose žemės ūkio srityse kaip gyvulių veislininkystė, žuvininkystė, ekologinis žemės ūkis, žemės ūkio subjektų konsultavimas, tad buvo pasirašytas bendras 2016 m. veiksmų planas. Visos minėtos sritys yra įtrauktos ir į Armėnijos Vyriausybės žemės ūkio plėtros strateginius planus ir prioritetus.

Remiantis Armėnijos Respublikos Nacionalinės statistikos tarnybos oficialiais duomenimis, žemės ūkis Armėnijoje tradiciškai yra labai svarbi sritis – joje sukuriama aštuonis kartus daugiau pridėtinės vertės, nei kalnakasybos sektoriuje arba beveik dvigubai daugiau, nei apdirbamojoje pramonėje, tačiau kaip nė viena kita ši ūkio šaka yra labai priklausoma nuo sunkiai prognozuojamų ir įtakojamų išorinių veiksnių. Pavyzdžiui, dėl palankių oro sąlygų. Per 2016 m. sausio–kovo mėnesius žemės ūkyje pagaminta produkcijos už 71 207,8 milijono dramų (vidutinis 2016 m. kursas: 1 EUR –538,95AMD) – tai 3,3 procento daugiau, nei per tokį pat 2015 m. laikotarpį.
2015 m. į Armėniją daugiausiai eksportuota lietuviškų sūrių ir varškės, dešros ir kitų panašių produktų iš mėsos, o iš Armėnijos daugiausia importuota spiritų, fermentuotų gėrimų ir vyno.

Vizito akimirkos

LŽŪKT informacija