Šiaulių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Žemaitės g. 41,
76339, Šiauliai
Tel. (8 41) 43 39 89, 52 39 13

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Ramutė Stagniūnienė Augalininkystės konsultantė (8 41) 43 39 89 8 685 74 991
Justina Kučinskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13 8 686 84 352
Agnė Vileikienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13 8 698 31 275
Modesta Ališauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13
Vitalija Vaičiulienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 43 39 89 8 616 28 365
Nijolė Muzikevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13 8 656 36 691
Ligita Nemeikštienė Ekonomikos konsultantė (8 41) 43 39 89 8 656 55 974

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

 KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Šiaulių rajono biure šiuo metu dirba konsultantės Vitalija Vaičiulienė, Nijolė Muzikevičienė, Ligita Nemeikštienė, Ramutė Stagniūnienė ir Justina Kučinskienė.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Vitaliją Vaičiulienę, Nijolę Muzikevičienę, Justiną Kučinskienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į konsultantę Ligitą Nemeikštienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  
Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė Ramutė Stagniūnienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

   Biuro konsultantės vadovaujasi posakiu „Paklausti – ne gėda, nežinoti – bėda“ ir laukia Jūsų. Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

 

Šiaulių r. biuro konsultantės (iš kairės) Vitalija Vaičiulienė, Agnė Vileikienė, Ligita Nemeikštienė, Ramutė Stagniūnienė, Justina Kučinskienė, Nijolė Muzikevičienė. 2015

 

Šiaulių rajono respondentinių ūkių 2016 m. analizė

Europos Sąjungos ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 m., ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis narė privalo į ŪADT teikti savo ūkių duomenis. Juos teikia ir Lietuva.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Šiaulių r. biuro konsultantės 2016 m. pateikė 25 respondentinių ūkių duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Ši informacija pateikta remiantis apskaitos duomenimis. Ūkiai skirstyti pagal skirtingas ūkininkavimo formas ir tipą, dydį, žemės ūkio augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.

Šiaulių r. tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 16 augalininkystės ir 9 mišrūs. Vidutinis ūkio dydis – 151,69 hektaro.

Augalininkystė

1 lentelė. Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose, t/ha

Iš l 1entelėje pateiktų duomenų matome, kad 2016 m. analizuotų grūdinių augalų derlingumas pasiskirstė beveik tolygiai, o kai kurių augalų mažėjo. Augalininkystės produkcijos mažėjimui didžiausios įtakos turėjo nepalankios oro sąlygos derliaus nuėmimo metu. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, ankštinių augalų plotai 2016 m. padidėjo 48,7 proc., todėl galima teigti, kad tai taip pat turėjo įtakos derliaus sumažėjimui.

Cukrinių runkelių derlingumas Šiaulių r. 2016 m. sumažėjo, lyginant su 2014–2015 m. rajono duomenimis. Lyginant su vidutiniu 2015 m. Lietuvos rodikliu, rajono rodiklis ženkliai mažesnis. Priežastis galėjo būti sumažėjęs rajone augintų cukrinių runkelių plotas. Lyginant su 2015 m. rajono rodikliu, Ženkliai padidėjo bulvių derlingumas ir buvo didesnis nei vidutinis 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių rodiklis.

Gyvulininkystė

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Šiaulių r. vienam respondentiniam ūkiui 2015 m. teko vidutiniškai 36 pieninės karvės, kai Lietuvos vidurkis 2015 m. buvo 4,1 karvės. Melžiamų karvių skaičius sumažėjo vidutiniškai 31 proc., lyginant su 2015 m. rajono duomenimis. LR žemės ūkio ministerijos duomenimis, 75 proc. visų pasitraukusių iš pieno gamybos buvo 1–2 karvių laikytojai. Primilžis iš karvės, lyginant su 2015 m., rajone sumažėjo. Didieji pieno ūkiai daug dėmesio skyrė pašarams, karvių produktyvumui, sveikatingumui, todėl primilžis iš karvės sumažėjo ne taip ženkliai, kaip karvių skaičius.

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai   1 pav. Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Bendroji produkcija 2016 m., lyginant su praėjusiais metais, mažėjo. Įtakos turėjo žemesnės supirkimo kainos, kurias taip pat lėmė prasta derliaus kokybė dėl blogų oro sąlygų nuėmimo metu. Yra įvardijamos kelios pagrindinės kainų mažėjimo priežastys: nuolat didėjantis augalų derlingumas, aukštesnis produktyvumo lygis, lėtėjantys pasaulinės paklausos augimo tempai.

Gamybinis veiklos pelnas rodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą. Šiaulių r. 2016 m. gamybinis veiklos pelnas ženkliai sumažėjo, lyginant su 2014–2015 metais. Šis rodiklis taip pat mažesnis už vidutinišką Lietuvos rodiklį. Nuostolingai 2016 m. ūkininkavo 17 ūkininkų (68 proc.), kai tuo metu 2015 m. buvo 13 ūkininkų. Tai sudarė 52 proc., o 2014 m. nuostolingai veikė 21 ūkis (84 proc.).2 pav. Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Bendrojo įsiskolinimo koeficiento rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė ir finansinė rizika.

Išanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Šiaulių r. ūkiuose 2016 m. bendrasis įsiskolinimas beveik dvigubai didesnis už vidutinį Lietuvoje, tačiau, lyginant su 2015 m. Šiaulių r. duomenimis, šis rodiklis nežymiai (10,3 proc.) sumažėjo. Tai reiškia, kad Šiaulių r. ūkiuose finansinė rizika ir skolos sumažėjo, nors lyginant su Lietuvos respondentinių ūkių vidurkiu, ši rizika išliko didesnė.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis 2016 m., palyginus su 2015 m., sumažėjo ir tapo neigiamas, koks buvo ir 2014 metais. Šiaulių r. grynojo pelningumo rodiklis taip pat buvo mažesnis už Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį grynojo pelningumo rodiklį, kuris 2015 m. buvo teigiamas ir siekė 0,07.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai ūkiai naudoja visus turimus išteklius, kiek 1 turto euras sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šiaulių r. respondentų turto apyvartumo rodiklis, 2016 m. lyginant su praėjusiais metais, nežymiai sumažėjo, tačiau išliko didesnis už vidutinį 2015 m. Lietuvos rodiklį.3 pav. Subsidijų gamybai dalis pajamose, proc.

Subsidijų gamybai dalis pajamose Lietuvoje 2015 m. sudarė vidutiniškai 26,26 proc., o Šiaulių r. respondentiniuose ūkiuose 2016 m. – 27,32 procento. Matome, kad subsidijų Šiaulių r. ūkininkai gauna daugiau nei Lietuvos vidurkis, o ir didėjimo tendencija išlieka, lyginant su praėjusiais 2014–2015 metais.

Parengta pagal Šiaulių r. respondentinių ūkių anketas.

Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas Justina Kučinskienė,
tel. (8 41) 52 39 13, 8 686  84 352