Šiaulių biuras

Kaip pas mus atvykti?

Žemaitės g. 41,
76339, Šiauliai
Tel. (8 41) 43 39 89, 52 39 13

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Ramutė Stagniūnienė Augalininkystės konsultantė (8 41) 43 39 89 8 685 74 991
Justina Kučinskienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 41) 52 39 13 8 686 84 352
Agnė Vileikienė (Atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 2 metai ) Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13 8 698 31 275
Modesta Ališauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13
Vitalija Vaičiulienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 43 39 89 8 616 28 365
Nijolė Muzikevičienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 41) 52 39 13 8 656 36 691
Ligita Nemeikštienė Ekonomikos konsultantė (8 41) 43 39 89 8 656 55 974

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

 DIRBAME, KAD JUMS BŪTŲ LENGVIAU!

   Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

   LŽŪKT Šiaulių rajono biure šiuo metu dirba konsultantės Vitalija Vaičiulienė, Nijolė Muzikevičienė, Ligita Nemeikštienė, Ramutė Stagniūnienė ir Justina Kučinskienė.

Tvarkoma apskaita

   Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Vitaliją Vaičiulienę, Nijolę Muzikevičienę, Justiną Kučinskienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
   Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

   Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į konsultantes Ligitą Nemeikštienę ir Justiną Kučinskienę. Jos turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
  
Konsultantės atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

   Augalininkystės konsultantė Ramutė Stagniūnienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

   Biuro konsultantės vadovaujasi posakiu „Paklausti – ne gėda, nežinoti – bėda“ ir laukia Jūsų. Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

 

Šiaulių r. biuro konsultantės (iš kairės) Vitalija Vaičiulienė, Agnė Vileikienė, Ligita Nemeikštienė, Ramutė Stagniūnienė, Justina Kučinskienė, Nijolė Muzikevičienė. 2015

 

Šiaulių rajono respondentinių ūkių 2015 m. duomenų analizė

Europos Sąjungos (ES) ūkio apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) sistema veikia nuo 1965 m. Ji nuolat tobulinama atsižvelgiant į ES bendrąją žemės ūkio politiką. Kiekviena ES šalis privalo savo ūkių duomenis teikti į ŪADT. Juos teikia ir Lietuva. Į ŪADT pateko ir 31 Šiaulių r. ūkio 2015 m. duomenys.

Duomenys apie ūkius pateikiami pagal ūkininkavimo kryptis, ūkio dydį, žemės kokybę, ūkininko amžių, apskritis, mažiau palankias ir palankias ūkininkauti vietoves, ekologiškumą. Tai leidžia palyginti atskirų ūkių grupių ūkinės veiklos gamybinius ir finansinius rezultatus, numatyti jų plėtros tendencijas, priimti atitinkamus žemės ūkio politikos sprendimus.

Žemės ūkio produkcijos gamintojai duomenis į ŪADT teikia savanoriškai. ES reglamentai pabrėžia duomenų konfidencialumą. Kiekvienas ūkis turi kodą, pagal kurį gali matyti savo rezultatus.

Apibendrinti Šiaulių rajono respondentinių ūkio duomenys

Šiaulių rajono biuro konsultantės 2016 m. pateikė 31 respondentinio ūkio duomenis apie gamybinę ir finansinę veiklą 2015 metais. Ši informacija pateikta vadovaujantis apskaitos duomenimis. Ūkiai skirstyti pagal skirtingas ūkininkavimo formas ir tipą, dydį, žemės ūkio augalų derlingumą, bendrąją produkciją, gamybinį pelną ir kt.

Šiaulių rajone tarp respondentų vyravo smulkūs ir vidutiniai ūkiai: 21 augalininkystės ir 10 mišrių ūkių. Vidutinis ūkio dydis – 150,60 hektaro.

Augalų derlingumas Šiaulių rajono ūkiuose, t/ha

Iš lentelėje pateiktų duomenų matome, kad 2015 m. analizuojamų grūdinių augalų derlingumas buvo didesnis už gautą 2013–2014 m. ir 2014 m. Lietuvos vidurkį. Remiantis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto informacija, augalininkystės produkcijos padidėjimui didžiausios įtakos turėjo ženkliai padidėję žiemkenčių plotai ir palankios gamtinės sąlygos.

Cukrinių runkelių derlingumas 2015 m. sumažėjo, lyginant su 2013–2014 m. rajono ir Lietuvos vidurkio duomenimis. Šiek tiek sumažėjo ir bulvių derlingumas.

Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Vienam Šiaulių rajono respondentiniam ūkiui  2015 m. teko vidutiniškai 52 pieninės karvės, kai Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis 2014 m. buvo 4,1 karvė. Vidutinį karvių skaičiaus padidėjimą 39,3 proc., lyginant su 2014 m. duomenimis, lėmė tai, kad į ŪADT buvo atrinkta daugiau gyvulininkyste besiverčiančių ūkių. Didžiausias karvių mažėjimas pastebėtas smulkiuose ūkiuose. Didieji pieniniai ūkiai daug dėmesio skiria pašarams, karvių produktyvumui, sveikatinimui. Tai lėmė, kad primilžis iš karvės didėjo.

Daugiausia viename ūkyje laikyta 177 melžiamos karvės, didžiausias primilžis buvo 7,13 t pieno.

Ūkių veiklos ekonominiai rodikliai

Bendroji produkcija rodo gamybinės žemės ūkio veiklos apimtį pinigine išraiška. Ji 2015 m., lyginant su praėjusiais metais, mažėjo. Įtakos turėjo žemesnės supirkimo kainos. Yra įvardijamos kelios pagrindinės kainų mažėjimo priežastys: nuolat didėjantis augalų derlingumas, aukštesnis produktyvumo lygis, lėtėjantys pasaulinės paklausos augimo tempai.

Gamybinis veiklos pelnas rodo galutinį ūkio veiklos finansinį rezultatą. Šiaulių rajone 2015 m.  gamybinis veiklos pelnas, lyginant su 2014 m., padidėjo. Šis rajono respondentinių ūkių rodiklis taip pat yra didesnis už vidutinišką Lietuvoje. 2015 m. nuostolingai ūkininkavo 13 ūkininkų (42 proc.), kai tuo tarpu 2014 m. nuotolingi buvo 21 ūkis (61 proc.), o 2013 m. – 19 ūkių (51 proc.).    

Ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Bendrojo įsiskolinimo koeficiento rodiklis rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Kuo reikšmė didesnė, tuo didesnė ir finansinė rizika.

Išanalizavus visus gautus duomenis, galima teigti, kad Šiaulių r. ūkiuose 2015 m. bendrasis įsiskolinimas yra beveik dvigubai mažesnis už vidutinį Lietuvoje. Šis rodiklis sumažėjo 3,3 proc., palyginus su 2014 m. Šiaulių r. duomenimis. Tai reiškia, jog Šiaulių r. ūkiuose finansinė rizika ir ūkių skolos sumažėjo.

Grynojo pelningumo rodiklis rodo, kiek vienam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo rodiklis, 2015 m. palyginus su 2014 m. ir su 2013 m., padidėjo ir tapo teigiamas. Šis rodiklis Šiaulių r., 2015 m. palyginus su 2014 m., padidėjo ir pasiekė 0,01 ribą. Šiaulių r. grynojo pelningumo rodiklis taip pat yra didesnis ir už Lietuvos respondentinių ūkių vidutinį grynojo pelningumo rodiklį, kuris 2014 m. buvo – 0,04.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip ūkiai efektyviai naudoja visus turimus išteklius, kiek vienas turto euras sukuria pajamų. Kuo didesnis rodiklis, tuo efektyviau valdomas turtas. Šiaulių r. respondentų turto apyvartumo rodiklis 2015 m., lyginant su praėjusiais metais, padidėjo ir yra didesnis už vidutinį 2014 m. Lietuvos respondentinių ūkių rodiklį. Šio rodiklio didėjimui didžiausios įtakos galėjo turėti didėjančios pardavimo pajamos.

Lietuvos respondentinių ūkių subsidijų gamybai dalis pajamose 2014 m. sudarė vidutiniškai 23,93 proc., o Šiaulių r. respondentiniuose ūkiuose 2015 m. –  22,15 procento. Matome, kad subsidijų Šiaulių r. ūkininkai gauna mažiau nei Lietuvos vidurkis, tačiau, palyginus su praėjusiais 2013–2014 m., šis rodiklis padidėjo.

Parengta pagal Šiaulių rajono respondentinių ūkių anketas.

Ūkio apskaitos konsultantė Justina Kučinskienė