Vilniaus biuras

Kaip pas mus atvykti?

Žalgirio g. 122,
09300, Vilnius
Tel. (8 5) 273 1329

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovė Teresa Gerdvilienė Augalininkystės konsultantė (8 5) 273 1329 8 616 15 809
Gelena Kaghdo Ūkio apskaitos konsultantė (8 5) 273 1329
Alina Azarovičienė Ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas (8 5) 273 1329

Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

    LŽŪKT Vilniaus rajono biure šiuo metu dirba trys konsultantės – Teresa Gerdvilienė, Gelena Kaghdo, Alina Azarovičienė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Geleną Kaghdo ir Aliną Azarovičienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu. Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

    Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Aliną Azarovičienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantė Teresa Gerdvilienė žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

„Apie kiekvieną biuro klientą galima pasakyti daug gerų žodžių“, – sako biuro konsultantės ir yra pasirengusios Jums patarti.

Vilniaus rajono biuro konsultantės (iš kairės) Gelena Kaghdo, Teresa Gerdvilienė, Alina Azarovičienė. 2016

Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovę.

Vilniaus r. biuras sėkmingai įgyvendino 2016 m. strateginius tikslus
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Už sėkmingą LŽŪKT strateginių tikslų įgyvendinimą 2016 m. dėkota Vilniaus rajono biurui.

Vilniaus r. biuro vadovė Teresa Gerdvilienė su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija
 

Vilniaus rajono respondentinių ūkių 2016 metų veiklos apžvalga

Ūkių apskaitos duomenų tinklas (ŪADT) – tai ES valstybių respondentinių ūkių duomenų sistema, naudojama bendrajai žemės ūkio politikai įgyvendinti. Duomenų sistema kaupia ir sistemina informaciją apie pajamas, finansinę ir bendrą situaciją žemės ūkyje.

LŽŪKT Vilniaus r. biuras apklausė, surinko ir pateikė į ŪADT 19 respondentinių ūkių duomenis apie jų gamybinę ir finansinę veiklą 2016 metais. Anketos užpildytos remiantis ūkininkų apskaitos duomenimis ir kelių ūkių apklausos duomenimis. Analizuojama ir stambių, ir vidutinių, ir smulkių ūkių veikla. Ūkių struktūra pagal žemės plotą pavaizduota 1 paveiksle. Iš 19 respondentų 7 ūkiai smulkūs, dirbantys ir deklaruojantys iki 17 ha žemės, 10 respondentinių ūkių dirbo iki 160 ha žemės ir priskirtini prie vidutinių. Vidutinis rajono respondentinių ūkių bendras žemės plotas buvo 117,47 hektaro. Reikia atkreipti dėmesį, kad didžiausios įtakos turėjo 2 ūkiai, kurie dirbo nuo 369 iki 956 ha žemės.1 pav. Vilniaus r. respondentinių ūkių struktūra pagal žemės plotą, proc.

Augalininkystės apžvalga

Vidutiniai Vilniaus r. respondentiniuose ūkiuose augintų žemės ūkio augalų 5 m. derlingumo duomenys pateikti 1 lentelėje. Jie lyginami su vidutiniais Lietuvos respondentinių ūkių 2015 m. duomenimis. Lygindami 5 m. Vilniaus r. respondentiniuose ūkiuose pasiektą derlingumą, matome, kad derlius kiekvienais metais panašus.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumo palyginimas, t/ha

Gyvulininkystės apžvalga

Iš 19 Vilniaus r. respondentinių ūkių tik 4 laikė melžiamų karvių. Iš jų 3 ūkiuose laikyta po 1–7 karves. Tik 1 ūkis laikė per 70 melžiamų karvių. Ketverių metų statistika pateikta 2 lentelėje. Lyginant 2015 m. ir 2016 m., pastebėta, kad atsiranda smulkių ūkių, kuriuose laikyta nuo 3 iki 7 karvių.

2 lentelė. Gyvulių skaičius ir produktyvumas

Bendroji produkcija

Žemės ūkio bendrąją produkciją sudaro kalendoriniais metais gauto bendro derliaus užauginimo vertė, gyvulių ir paukščių auginimo produkcijos ir gautų gyvulininkystės produktų užauginimo ir jų produkcijos vertė to meto gamintojų kainomis.

Bendroji produkcija vienam respondentiniam ūkiui 2016 m. sudarė (3 pav.): augalininkystės – 48986 Eur, gyvulininkystės – 40975 Eur, paslaugų pajamos – 5237 Eur, agroturizmo pajamos – 8745 Eur, perdirbimo ir miškininkystės pajamos – 32588 Eur. 2 pav. Bendroji produkcija, Eur     

Veiklos efektyvumo rodikliai

3 lentelė. Vilniaus r. respondentų ūkio veiklos efektyvumo rodikliai

Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kokį procentą turto sudaro nuosavybė. 2016 m. lyginant su 2015 m., rodiklis sumažėjo 2,58 proc., tačiau visais metais išliko didesnis nei vidutinis rodiklis Lietuvoje. Ūkininkai stengėsi investuoti kuo daugiau nuosavų lėšų ir tik maža dalis respondentų turto įsigijo skolintomis lėšomis.

Bendrojo įsiskolinimo koeficientas rodo, kokia turimo turto dalis finansuojama skolomis. Mūsų analizuojamuose ūkiuose 2015 m. šio rodiklio reikšmė buvo 0,09, o 2016 m. – 0,11. Tai reiškia, kad ūkininkai daugiau skolinosi lėšų iš finansinių institucijų. Šio rodiklio padidėjimą lėmė dalyvavimas investiciniuose projektuose.

Bendrojo mokumo rodiklis rodo ūkio gebėjimą trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus. 2016 m. rajone koeficientas sudarė 23,69. Lyginant šį rodiklį su vidutiniu Lietuvoje 2015 m., jis išliko aukštesnis.

Grynojo pelningumo rodiklis piniginė išraiška rodo, kiek vienam pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Rodiklis apibūdina visos tiriamo subjekto veiklos (gamybinės, komercinės, investicinės, finansinės) galutinį pelningumą. Šis rodiklis 2016 m. neigiamas, o tai rodo, kad mūsų rajono ūkininkai nesugebėjo tinkamai kontroliuoti gamybos išlaidų. Rodiklio mažėjimas rodo, kad būtinos naujovės, įspėja, kad prekių (produktų) konkurencingumas smunka.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kaip efektyviai pajamoms sukurti naudojamas ūkio turtas.

Subsidijų gamybai dalis pajamose 2016 m., lyginant su 2015 m., sumažėjo 0,9 procento. Šis rodiklis didesnis nei vidutinis Lietuvoje. Subsidijos gamybai – tai didelė parama ūkininkaujantiems žmonėms. Dažniausiai būna, kad ūkininkaujama nuostolingai, o pelnas gaunamas tik tada, kai gaunamos dotacijos.

Vilniaus r. biuro ūkio apskaitos konsultantė, teikianti ir verslo ekonomikos paslaugas Alina Azarovičienė,
tel.: (8 5) 273 1329, 8 616  15 809