Trakų biuras

Kaip pas mus atvykti?

Aukštadvario g. 52,
21126, Trakai
Tel. (8 528) 55 664, 51 546
Faks.(8 528) 55 664

Darbo laikas

Darbo dienomis – nuo 8.00 iki 17.00, pietų pertrauka – nuo 12.00 iki 12.45


Jus visada išklausys ir patars:

Biuro vadovas Albertas Malašauskas (Kasmetinės atostogos ) Augalininkystės konsultantas (8 528) 55 664 8 620 15 306
Rita Zajankauskienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 528) 51 546 8 640 67 411
Mariana Žilionienė Ūkio apskaitos konsultantė (8 528) 51 450 8 640 81 095
Gražina Vorošilinienė Ekonomikos konsultantė (8 528) 51 546 8 640 67 386

Šiuo metu vadovą pavaduojantis darbuotojas : Mariana Žilionienė
Elektroninio pašto adresai sudaromi pagal šią schemą nenaudojant lietuviškų raidžių -

KIEKVIENA DETALĖ SVARBI!

    Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT) jau daugiau nei 20 metų dirba Lietuvos žemdirbiams, teikdama jiems ūkio apskaitos, augalininkystės, gyvulininkystės, inžinerijos, verslo ekonomikos, miškininkystės, darbų saugos paslaugas, organizuodama įvairius mokymus.

    LŽŪKT Trakų rajono biure šiuo metu dirba konsultantai Albertas Malašauskas, Rita Zajankauskienė, Mariana Žilionienė, Gražina Vorošilinienė.

Tvarkoma apskaita

    Dėl ūkio apskaitos ūkininkai gali kreiptis į Ritą Zajankauskienę ir Marianą Žilionienę. Ūkininkams labai svarbu, kad jų duomenys būtų apsaugoti. Galime juos nuraminti, visi ūkių apskaitos duomenys yra archyvuojami LŽŪKT interneto serveriuose, užtikrintas jų saugumas ir konfidencialumas. Apskaitos tvarkymo paslauga apdrausta civilinės profesinės atsakomybės draudimu.
   Į rajono biurą dėl apskaitos gali kreiptis ne tik stambius ūkius turintys, bet ir tie ūkininkai, kurių ūkiuose finansinių operacijų nėra daug, bet jie yra PVM mokėtojai, turi deklaruoti pajamas ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį.
    Taip pat dėl apskaitos tvarkymo į konsultantes gali kreiptis mažų ir vidutinių ūkių savininkai, užsiimantys ne žemės ūkio veikla.

Rengiami verslo planai ES paramai gauti

    Jei Jums reikia verslo projekto ar užpildyti paraišką ES paramai gauti, suorganizuoti pirkimų konkursą, parengti mokėjimo prašymą, pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, užpildyti projekto metinę ir galutinę ataskaitas, įvertinti ūkio ekonominį gyvybingumą, kreipkitės į biuro ekonomikos konsultantę Gražiną Vorošilinienę. Ji turi ES paramos projektų rengimo patirties, žino naujausius reikalavimus, kelia savo kvalifikaciją. Verslo planai yra rengiami specializuota, nuolat atnaujinama ir vieninga kompiuterine programa, užtikrinančia klientų duomenų saugumą.
    Konsultantė atliks ir ūkio veiklos ekonominę analizę, kuri labai reikalinga planuojant tolesnę ūkio veiklą, išsiaiškinant stipriąsias ir silpnąsias jos puses.

Teikiamos augalininkystės paslaugos

    Augalininkystės konsultantas Albertas Malašauskas žemdirbiams padės užsipildyti visus privalomus dokumentus – augalų apsaugos, trąšų naudojimo apskaitos, ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalus, pagelbės rengiant ekologinio ūkio sertifikavimo dokumentus. Prireikus nuvažiuos į kliento ūkį ir paims dirvožemio, grūdų ėminius. Vadovaudamasis jų duomenimis, ūkininkas galės subalansuoti tręšimą, pasirinkti optimalų derliaus nuėmimo laiką, sėjomainą ir kt. Viena svarbiausių teikiamų paslaugų – tręšimo plano sudarymas naudojant ir mineralines, ir organines trąšas. Ūkis, turėdamas tręšimo planą, atitiks aplinkosaugos reikalavimus, išvengs galimų sankcijų išmokoms ar administracinių nuobaudų.

    „Pas mus laukiamas kiekvienas klientas, kuriam siūlomos jo poreikius atitinkančios paslaugos“, – sako biuro konsultantai.

    Trakų rajono biuro konsultantai (iš kairės): Rita Zajankauskienė, Marija Žilionienė, Gražina Vorošilinienė, Albertas Malašauskas. 2014

    Jeigu Jus domina kitos Konsultavimo tarnybos paslaugos, kreipkitės į biuro vadovą.

Trakų r. biuras 2016 m. pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą
2017-02-28

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų vadovai rinkosi į mokymų centre „Agroakademija“ vykusį susirinkimą. Jame aptarti įstaigos struktūros pokyčiai, Konsultavimo tarnybos veiklos rezultatai ir 2017 m. strateginiai tikslai, biurų vadovų vaidmuo ir atsakomybė organizuojant biuro veiklą ir kiti aktualūs klausimai.

Susirinkime Konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis dėkojo biurų vadovams, kurių komandos 2016 m. pasiekė geriausius rezultatus ir pelnė didžiausią klientų pasitikėjimą. Vadovaujantis klientų pasitenkinimo anketų duomenimis, didžiausią pasitikėjimą 2016 m. pelnė Trakų rajono biuras.

Trakų r. biuro vadovas Albertas Malašauskas su regionų vadove Irena Butkiene ir direktoriumi Edvardu Makeliu

Puikus vadovybės įvertinimas ir klientų pasitikėjimas – kiekvieno biuro konsultanto kruopštaus, atsakingo darbo rezultatas.

Kalbėdamas susirinkime, direktorius Edvardas Makelis akcentavo įstaigos pokyčių svarbą.  „Esame konsultavimo paslaugų ir mokymų versle. Turime išnaudodami savo unikalius gebėjimus teikti kompleksiškas, įvairiapusiškas, tęstines ir aukštos profesinės kvalifikacijos paslaugas. Esame tinklinė organizacija, todėl dėl modernios infrastruktūros turime galimybę veikti visoje Lietuvoje ir būti arti kliento. Mes inovatyviai teikiame ūkio apskaitos, verslo ekonomikos, aplinkosaugos, darbų saugos, žemės ir miškų ūkio sektoriams reikalingas technologines paslaugas, konsultacijas ir organizuojame mokymus tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, miško savininkams, labai mažoms ir mažoms įmonėms, visų pirma veikiančioms kaimo vietovėse. Tai darydami turime siekti didinti visų ūkių konkurencingumą, vystyti subalansuotą ir stabilų žemės ūkį, miškininkystę ir darnią kaimo plėtrą,“– sakė direktorius.

LŽŪKT informacija


Trakų rajono artojų varžybos – prasmingas renginys
2016-07-13

Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos žemėje, priklausančioje ūkininkui Vladyslavui Kravčunui, vyko tradicinis renginys – rajoninės artojų varžybos. Jose savo patirtį ir arimo meną demonstravo 9 artojai iš įvairių rajono vietų. Apie Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biuro konsultantų kasmet organizuojamo renginio reikalingumą ir prasmingumą kalbėjo svečiai, dalyviai ir rėmėjai. Juk naujas derlius visų pirma priklauso nuo žemės arimo.

Artojai pasirengę startuoti

Renginio eigą puikiai stygavo Trakų r. biuro vadovas ir augalininkystės konsultantas Albertas Malašauskas, artojus pristatęs kaip svarbiausius šventės žmones.

Visus arimo dalyvius sveikino Rūdiškių seniūnijos seniūnas Tadeušas Pavlovskis. „Kiekvienas svajoja apie pilnus aruodus, o nuo arimo kokybės daug priklauso, koks bus derlius. Jūs visi esate laimėtojai, nes dalyvavimas varžybose yra kvalifikacijos tobulinimas, pamokos, kurios labai reikalingos“,– sveikindamas artojus sakė T. Pavlovskis.

Renginio atidarymo metu kalbėjęs Nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkas Juozas Baublys artojams linkėjo gerų rezultatų ir dėkojo Trakų r. biuro vadovui Albertui Malašauskui už bendrą darbą organizuojant artojų varžybas. „Bendras darbas duoda puikių rezultatų. Renginys turi didelę prasmę. Arimas – pradžia naujam derliui. Mūsų nederlingose žemėse jis nėra didelis, todėl labai svarbus žemės įdirbimas. Mes negalime klysti, nes padarytą klaidą ištaisyti bus galima tik po metų,“ – apie žemės dirbimo reikšmę kalbėjo J. Baublys.

Prieš varžybas – pirmosios vagos arimo pamoka

„Aš savo žemės neprievartauju“
Ūkininkas Vladyslavas Kravčunas prisipažino, kad jo požiūris į arimo varžybas yra pats rimčiausias. Kad taip yra iš tiesų, tapo aišku sužinojus, jog 18 ha lauką, kuriame augo dobilai, ūkininkas skyrė varžyboms. Kaip jis pats sakė – paaukojo, dobilus susmulkino, rudenį suars, sulėkščiuos ir bus puiki trąša.

„Mano ūkio žmonės visada dalyvauja varžybose. Man reikia, kad būtų teisingai suarta. O kur žmonės šito gali išmokti. Čia vieni mano ūkio artojai aria, o kiti žiūri, mokosi. Pastebiu rezultatą – jie tikrai kasmet tobulėja. Pradėjo teisingiau arti, laukai gražiau atrodo,“ – pokyčiais džiaugėsi ūkininkas.

Albertas Malašauskas (dešinėje) teikia Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus Edvardo Makelio padėką ūkininkui Vladyslavui Kravčunui

Vladyslavas Kravčunas minėjo, kad net tikrintojai, atvažiavę į jo ekologinį augalininkystės (grūdinių augalų) ūkį, yra suabejoję, ar laukai tikrai nepurkšti. Juos stebino, kad nėra piktžolių. Pasak ūkininko, ekologiškai ūkininkaujant labai svarbus arimas, sėjomaina naudojant ankštinius augalus. Taip pat sėklos turi būti kokybiškai išvalytos.

„Stengiamės ir dėl to, kad jaunimas suprastų savo darbo svarbą. Juk arimas – žemdirbystės pagrindas. Ekologiniame ūkyje negali būti taikoma beariminė žemdirbystė, nes piktžolių nesunaikinsi. Chemizuotame ūkyje piktžolės naikinamos chemikalais. Aš niekada savo žemės ,,neprievartauju‘‘,– ūkio situaciją komentavo ūkininkas.

Taigi, pasak ūkininko, ekologiškai ūkininkaujant reikia įdėti daug darbo. Produkcija gaunama ,,švari‘‘ genetiškai, sveika, paklausi Lietuvoje ir ypač Europoje. Todėl norisi, kad Lietuvoje valstybiniu lygiu gerėtų požiūris į ekologinę grūdinių augalų žemdirbystę, kad valstybė neribotų dirbamos žemės hektarų, o skatintų ir leistų jaunimui įkurti naujus ekologinius ūkius, kuriuose būtų auginami grūdiniai augalai. 

Ūkio šeimininkas minėjo, kad ekologinės trąšos yra brangios. Jis jau ketvirtus metus perka užsienio firmos paruoštas ir džiaugiasi jų poveikiu. „Šiemet iš konsultantų sužinojau, kad Kaišiadorių rajone gaminamos panašios sudėties lietuviškos trąšos. Jos pigesnės, todėl kitais metais žadu išbandyti,“– planais dalinosi ūkininkas.

Prakalbęs apie konsultantus, Vladyslavas Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biurą palygino su šeima. Biure tvarkoma jo ūkio apskaita, o su Albertu Malašausku ūkio reikalus sprendžia nuo pirmųjų ūkininkavimo dienų. „Albertas yra tarsi mūsų generatorius, bet kokiu klausimu atvažiuos, patars. Mes iš pusės žodžio vienas kitą suprantame. Jis ir pagrindinis artojų varžybų organizatorius, puikiai suprantantis jų svarbą rajono artojams,“– gerų žodžių biuro vadovui negailėjo ūkininkas.

Priminus apie galimybę artojams dalyvauti respublikinėse varžybose, ūkininkas buvo atviras, kad svarbu ne pasižymėti respublikos mastu, o mokytis arimo. Vladyslavas sutiko su tuo, kad respublikinėse varžybose taip pat galima mokytis, todėl verta pasistengti ir jose dalyvauti. „Yra finansinių problemų nuvežti techniką į respublikines varžybas, bet jei bus poreikis – stengsimės, kaip dažniausiai ir darome – savo lėšomis remti ir padėti laimėtojui dalyvauti“,– sakė ūkininkas.

  Interviu su varžybų nugalėtoju Mariumi Kasovskiu

Pirmąją vietą Trakų rajono artojų varžybose laimėjo Marius Kasovskis, antrąją – Marjanas Špakovskis, o trečiąją – Mečislavas Kravčunas. Ką gali žinoti, gal draugiškai bendradarbiaujanti Trakų rajono ūkininkų, konsultantų ir rėmėjų komanda nuspręs, kad rajoninių varžybų laimėtojai galėtų atstovauti savo rajonui ir padės atvykti į Respublikines artojų varžybas. Šiemet Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba rugpjūčio 25 d. jas organizuoja Kėdainių rajone.
 

Trakų rajono biuro vadovas apdovanotas už nuopelnus Lietuvos kaimui

Marijampolėje, viešbučio „Mercure Marijampolė“ konferencijų salėje organizuoto Kovo 11-osios minėjimo metu apdovanoti Lietuvos kaimui nusipelnę žmonės. Tarp jų Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Trakų rajono biuro vadovas, augalininkystės konsultantas Albertas Malašauskas. Jis apdovanotas medaliu „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.

Daugiau kaip 35 darbo metus žemės ūkiui skyręs Albertas Malašauskas – žemdirbių švietėjas, naujovių propaguotojas, puikus augalininkystės konsultantas, teikiantis  paslaugas ne tik Trakų rajono ūkininkams.

Jo vadovaujamas biuro kolektyvas padeda klientams siekti sėkmingo, aplinką tausojančio verslo, 2014 m. buvo nuominuotas kaip vienas iš geriausiai dirbančių Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos rajonų biurų.

Albertui Malašauskui 2014 m. suteiktas Lietuvos agronomų sąjungos Garbės nario vardas.
 

Albertas Malašauskas (kairėje) su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriumi dr. Edvardu Makeliu.

Trakų rajono respondentinių ūkių 2016 m. duomenų apžvalga

ES šalyse, įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką, nuolat stebima žemės ūkio padėtis, tai yra ūkininkų veiklos ekonominė ir finansinė būklė.

Lietuvos žemės ūkio produkcijos gamintojų, įtrauktų į Ūkių apskaitos duomenų tinklą (ŪADT), veiklos apskaitos rezultatų tyrimo duomenys skelbiami nuo 1996 metų. Respondentiniai ūkiai apima beveik visus šalies rajonus. Pagal jų duomenis atliekama ūkininkų ūkių ekonominė analizė. Ūkiai atrenkami naudojant statistinės atrankos metodus.

Augalininkystės apžvalga

Trakų rajone 2016 m. atrinkti 22 respondentiniai ūkiai. Visi sugrupuoti pagal ekonominį dydį, ūkininkavimo tipą, turimos žemės plotus. Ūkiai buvo mišrūs, nedideli, juose daugiausia plėtotas ekologinis ūkininkavimas, nenaudotos cheminės augalų apsaugos priemonės ir trąšos. Derlius didintas agrotechninėmis priemonėmis.  Didžiausias analizuojamų ūkių dirbamas žemės plotas 2016 m. buvo 503,11 ha, o mažiausias – 3,3 ha, vidutinis rajone – 106,62 hektaro. Respondentinių ūkių bendro ploto duomenys pateikti 1 paveiksle.1 pav. Bendras žemės plotas, ha

Ūkiai 2016 m. daugiau augino kviečių, kvietrugių, rugių, grikių ir bulvių. Grūdinių augalų derlingumas buvo: rugių – 1,79 t/ha, kviečių –2,57 t/ha, miežių –1,35 t/ha, kvietrugių – 2,48 t/ha, avižų –1,69 t/ha, mišinių – 1,90 t/ha, grikių – 1,52 t/ha, bulvių – 10,31 t/ha, lauko daržovių – 9,31 t/ha. Geriausiai 2016 m. užderėjo kviečiai – 2,57 t/ha, vidurkis Lietuvoje 2015 m. buvo 5,68 t/ha, mažiausias buvo miežių derlius – 1,35 t/ha, vidurkis Lietuvoje 2015 m. – 4,03 t/ha. Grūdinių augalų derlingumo duomenys pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Žemės ūkio augalų derlingumas, t/haGyvulininkystės apžvalga

Gyvulininkystės ūkių Trakų r. labai mažai. Kiaules auginti uždrausta dėl kiaulių maro. Daugiausia gyvulių laikyta asmeniniam vartojimui. Iš analizuotų 22 ūkių 9 laikė melžiamų karvių. Vidutiniškai Trakų r. respondentiniuose ūkiuose laikytos 5 karvės (3 respondetiniai ūkiai laikė po 1 karvę, vidurkį didina vienas ūkis, kuris laikė 26 melžiamas karves).  Iš vienos karvės 2016 m. primelžta vidutiniškai 3,6 t pieno, 2015 m. Lietuvos respondentinių ūkių vidurkis – 5,04 t pieno.

Ekonominiai rodikliai

Trakų r. 2016 m. analizuojamų respondentinių ūkio pajamų vidurkį sudarė 41998 Eur, iš jų augalininkystės pajamos – 72,16 proc., gyvulininkystės – 22,81 proc., paslaugų – 1,53 proc., agroturizmo – 0,02 proc., perdirbimo ir miškininkystės – 3,49 procento. Pajamų struktūra pateikta 2 lentelėje.

2 lentelė. Pajamų struktūra, proc.

Trakų r. respondentiniams ūkiams 2016 m. buvo nuostolingi, pelningai juos užbaigė tik 7 ūkiai (4 augalininkystės ir 3 vykdantys mišrią veiklą).

Kapitalo pakankamumo koeficientas rodo, kokį procentą ūkio turto ūkininkas įsigijęs nuosavomis lėšomis. Respondentinių ūkių kapitalo pakankamumas 2016 m. labai stabilus, kai kuriuose ūkiuose siekė net 100,00 proc., vidutinis rajone buvo 88,39 proc., o 2015 m. Lietuvos respondentių ūkių – 83,55 procento.

Bendrojo įsiskolinimo rodiklis rodo bendrą ūkio įsiskolinimo lygį. Šis rajono respondentų rodiklis 2016 m. buvo 0,12, o vidutis Lietuvoje 2015 m. – 0,16.

Grynasis pelningumas pinigine išraiška rodo, kiek 1 pardavimo eurui tenka grynojo pelno. Šis rodiklis rajone neigiamas ir tai dar kartą įrodo, kad rajono ūkininkai labai priklausomi nuo gaunamų tiesioginių išmokų ir kitokios paramos.

Turto apyvartumo rodiklis rodo, kiek 1 turto euras uždirbo pajamų. Analizuojamuose ūkiuose šio rodiklio vidurkis 2016 m. – 0,11, 2015 m. Lietuvos vidurkis – 0,24.

Subsidijų gamybai dalis pajamose rodo, kokią visų ūkio gautų pajamų dalį sudaro gautos įvairios su pajamomis susijusios subsidijos. Trakų r. respondentiniuose ūkiuose labai didelę dalį pajamų sudarė subsidijos, vidurkis Lietuvoje 2015 m. buvo 26,26 proc., o Trakų r. analizuojamuose ūkiuose 2016 m. – 54,80 procento.

3 lentelė. Trakų r. respondentinių ūkių veiklos efektyvumo rodikliaiDuomenys parengti pagal 2016 m. Trakų r. respondentinių ūkių analizę.

Trakų r. biuro ekonomikos konsultantė Gražina Vorošilinienė,
tel.: (8 528) 51 546, 8 640  67 386